Autoparduotuvių savininkams iškeltas reikalavimas nuo gegužės įsigyti išmaniaisiais pavadintus naujos kartos kasos aparatus ne vieno kaimo gyventoją paliko be maisto produktų.
Kaimuose užveriant duris mokykloms, medicinos punktams, nelikus ir pašto skyrių, atokiai nuo miesto gyvenantiems gresia likti ir be parduotuvių.
Nuo gegužės įsigaliojus reikalavimui ratuotų parduotuvių savininkams įsigyti išmaniuosius kasos aparatus, dalis jų kelia rankas į viršų.
Panevėžio rajono keliais metų pradžioje važinėjo keturios tokios parduotuvės, priklausiusios trims savininkams.
Artėjant gegužei, o su ja ir reikalavimui tokiose parduotuvėse turėti išmaniuosius kasos aparatus, dviejų autoparduotuvių savininkė verslą pardavė, vienas išėjo atostogų, per kurias žada apmąstyti, ar toliau tęsti verslą.
Po kaimus likusios važinėti dar vienos autoparduotuvės turėtojas irgi mano, kad nauji kasos aparatai – perteklinis reikalavimas, apsunkinantis prekybą, o naudos valstybei neduodantis.
Daro pertrauką
Įmonę „Pilnorus“ įkūręs panevėžietis Valdas Šepkus su ratuota parduotuve iki gegužės po porą kartų per savaitę dardėdavęs po Panevėžio rajoną.
Verslininkas tvirtina per dieną aptarnaudavęs vidutiniškai po 15-a pirkėjų.
„Iš tiesų tai pandemija sužlugdė prekybą ant ratų. Prieš šešerius metus išvažiavęs į reisą sulaukdavau ne mažiau kaip pusšimčio pirkėjų. Giltinei pašienavus, iš jų liko tik kiek daugiau nei ketvirtadalis“, – tikina V. Šepkus.
Bet paskutinę vinį į tokio verslo karstą, mano pašnekovas, įkals reikalavimas autoparduotuvių savininkams jau nuo gegužės įsigyti išmaniuosius kasos aparatus, kainuojančius 600 eurų.
„Dar neapsisprendžiau, ar pirksiu naują kasos aparatą, nežinau, ar tęsiu verslą.“
V. Šepkus
Tokie aparatai internetu sujungti su Mokesčių inspekcija.
Pastarosios darbuotojai bet kada prisijungę mato autoparduotuvių savininkų jau įvykdytas ar vykdomas operacijas – t. y. kokia prekė parduodama, kiek pinigų įmušama.
„Dar neapsisprendžiau, ar pirksiu naują kasos aparatą, nežinau, ar tęsiu verslą. Todėl išėjau atostogų, į kaimus su autoparduotuve šiuo metu nevažinėju, žmonių kol kas neaptarnauju“, – teigė V. Šepkus.
Mano nišą šešėliniam verslui
Pasak V. Šepkaus, turint nedaug klientų, tie 600 eurų, išleisti naujam kasos aparatui, negreitai atsipirktų.
Verslininkas pajuokavo, kad jam peršasi mintis protestuojant prieš šią naujovę tęsti pradėtą veiklą ne tik nesinaudojant nauju kasos aparatu, bet ir nemokant mokesčių valstybei.
Išgirdęs pastabą, kad dirbdamas nelegaliai kaipmat būtų susektas ir mokėtų baudas, V. Šepkus paaiškino, kad nuo baudų išsisuktų tapęs savotišku tiekėju.
Jis teigė aptarnaujantis vien atokių kaimų senutes, su kuriomis per darbo metus tiek susibičiuliauta, kad ne viena jį pradėjo net sūnumi vadinti.
„Būna ir taip, kad pirkėjos man patiki savo banko korteles, pasako jų kodus, o aš miesto bankomatuose joms išgryninu pinigus“, – prisipažino V. Šepkus.
Tad jis svarsto, kad šių moterų paprašytas, galėtų vežioti joms reikiamus produktus neišsiėmęs patento, nemokėdamas mokesčių, nesinaudodamas kasos aparatu.
„Aišku, taip nedarysiu, tik kalbu. Bet spaudžiami nebūtų reikalavimų, mano tipo verslininkai gali imtis ir tokios nelegalios prekybos“, – prognozuoja parduotuvės su ratais savininkas.
Išlieka kantriausieji
Panevėžietė verslininkė Rasa Alkauskienė, 26-erius metus vadovavusi autoparduotuvių verslui, prieš gerą mėnesį jį pardavė.
Dvi jos turėtas parduotuves nusipirko du jos įmonėje dirbę asmenys. Jie ir žada tęsti šį verslą.
„Nutariau daugiau laiko skirti šeimai“, – į klausimą, kodėl nutarė atsisakyti parduotuvių ant ratų, atsakė R. Alkauskienė.
Anot jos, kaimams senstant ir jų gyventojams išmirštant, išgyventi tokiems verslininkams nėra lengva – išlieka stipriausi bei kantriausi.
Kasos aparatą išsinuomojo
Vienas iš dviejų R. Alkauskienės verslą perėmusiųjų – Almantas Masilionis.
„Veiklą vykdyti pradėjau išsiėmęs individualios veiklos pažymą“, – teigė šis verslininkas.
Šešių šimtų eurų kainavusio kasos aparato A. Masilionis sako nepirkęs.
Tokį jis išsinuomojo iš nuomos paslaugą pasiūliusio banko.
„Tas aparatas nuskaito ir bankų korteles. Dirbant su iki šiol galiojusiais kasos aparatais, tekdavo nuomotis kortelių skaitytuvus. Kortelių skaitytuvo nuoma kainuodavo 20 eurų, o kasos aparatą nuomojuosi už 33 eurus per mėnesį“, – skaičiuoja verslininkas.
Jis pridūrė, kad naująjį kasos aparatą valdyti sudėtingiau, parduodant prekę tenka atlikti daugiau operacijų.
Greta duonos – ir musėms nuodų
Su autoparduotuve A. Masilionis sako per dieną nuvažiuojantis iki 150-ies kilometrų. Jo vienos kelionės pirkėjų skaičius – apie trys dešimtys.
„Retai kada tenka pavažiuoti asfaltuotu keliu, paprastai važiuoju „tarka“, o tokie keliai oi kaip gadina autoparduotuvę“, – darbo sąlygas vardijo A. Masilionis.
Verslininkas pabrėžė, kad paprastai veža tokias prekes, kokių atokių kaimų gyventojai paprašo.
Be įprastų kasdienių prekių, į kaimus atveža ir musėms nuodų, ir šaldytą tortą.
Mato neteisybę
Po atokius Panevėžio apskrities kaimelius su ratuota parduotuve daugiau nei aštuonerius metus važinėjantis panevėžietis Rolandas Elertas sako esantis ne tik verslininkas, bet ir socialinis darbuotojas.
Kartą ar daugiau per savaitę užsukanti autoparduotuvė kai kurių kaimų gyventojams – bene vienintelė galimybė apsirūpinti maistu.
R. Elertas po Panevėžio rajoną bei gretimas savivaldybes išvežioja šviežią mėsą bei jos produktus.
Mėsa išpjaustyta bei mėsos gaminiai pagaminti jo paties mėsos ceche.
Verslininkas teigia jau nusipirkęs ir naują, išmanųjį, kasos aparatą. Visgi neslepia, jog pirkdamas pasijuto apgautas.
„Dar prieš trejus metus pirkdamas net tris kasos aparatus buvau patikintas, kad ilgai nereikės jų keisti“, – pamena pašnekovas.
Neteisinga jam atrodo ir tai, kad autoparduotuvės priskiriamos prekybai po stogu.
Būtent tokios rūšies prekybininkams nuo gegužės privalu įsigyti naujos kartos kasos aparatus.
O štai vykdantys prekybą turguje lauke, ne paviljonuose, dar gali naudotis senos kartos kasos aparatais.
