Vos keliais laipsniais sumažėjusi kūno temperatūra kartais gali pridaryti net daugiau žalos organizmui nei karščiavimas.
Kiekvieną žmogų retkarčiais užplūsta karštis, ir priežasčių tam gali būti daugybė, pradedant įsimylėjimu ir baigiant sloga. Tai visiškai normalu, mes tą žinome, todėl į paniką nepuolame – imame termometrą, pasimatuojame temperatūrą ir tik jei ši viršija 38 laipsnius, išgeriame karščiavimą mažinančių vaistų.
Tačiau būna ir priešingų situacijų, kai pasimatuojame temperatūrą, o ji žemesnė net už tą, kuri turėtų būti. Nors savijauta tokia pat prasta, kaip ir susirgus: kamuoja bendras silpnumas, mieguistumas – nėra jėgų net iš lovos atsikelti, kartais net šiek tiek svaigsta galva.
Kas yra norma?
Nors kritusi kūno temperatūra daug retesnė diagnozė nei karščiavimas, tokio simptomo jokiu būdu negalima ignoruoti.
Sumažėjusi temperatūra gali sutrikdyti vidaus organų darbą ir pridaryti žalos visam organizmo funkcionavimui. Labai retais specifiniais atvejais tai gali baigtis net mirtimi.
Pavyzdžiui, kai nuolatinė kūno temperatūra neviršija 35 laipsnių, tai vienareikšmiškai byloja apie rimtą lėtinę ligą.
Kai temperatūra nukrenta iki 29,5 laipsnio, jau netenkama sąmonės.
„Atšalusį“ iki 27 laipsnių žmogų gali ištikti koma, o 25 laipsnių temperatūra jau laikoma nesuderinama su gyvybinėmis funkcijomis.
Vidutine normalia kūno temperatūra laikomas intervalas nuo 36,1 iki 37,1 laipsnio.
Tiesa, kiekvieno organizmas yra individualus ir funkcionuoja taip, kaip reikia būtent jam. Todėl nedideli nukrypimai nuo bendrai priimtų kūno temperatūros rodiklių irgi yra laikomi norma. Jeigu nejaučiate jokių nemalonių simptomų, nesiskundžiate silpnumu, esate žvalūs ir darbingi, o gydytojas, atlikdamas sveikatos patikrinimą, neranda jokių sutrikimų, nėra labai svarbu, kad jūsų temperatūra šiek tiek mažesnė nei oficiali norma.
Vidutine statistine normalia kūno temperatūra vis dar įprasta laikyti intervalą nuo 35,5 iki 37 laipsnių (nors oficialus vidurkis dabar – nuo 36,1 iki 37,2 laipsnio). Bet reikia turėti omenyje, kad skirtingu paros metu mūsų temperatūra gali svyruoti vieno laipsnio ribose, o piką ji pasiekia maždaug 16 valandą.
Tarp kitko, moterims, be paros temperatūros svyravimų, kūno temperatūra dar keičiasi ir priklausomai nuo menstruacijų ciklo.
Kodėl krenta temperatūra
Kūno temperatūra gali sumažėti ir dėl rimtos ligos (tad tokiomis aplinkybėmis primygtinai rekomenduojama kruopščiai pasitikrinti sveikatą), ir dėl daug paprastesnių bei aiškesnių priežasčių: nusilpusio imuniteto, vitaminų deficito, persirgtos infekcinės ligos, chirurginės operacijos, streso, fizinio išsekimo.
Paprastai žmonės, pastebėję, kad sumažėjo jų temperatūra, numoja ranka ir nesiima jokių priemonių vėl ją normalizuoti. Ir daro didžiulę klaidą – ypač tada, kai temperatūra nukrenta dienai ar dviem be jokios logiškai paaiškinamos priežasties.
Būtina prisiminti, kad nustatyti hipotermijos (taip vadinama tokia būklė) priežastis, kaip ir tikslią diagnozę, gali tik gydytojas. Taigi į jį pirmiausia ir reikia kreiptis.
Kadangi pažemėjusi temperatūra tėra išorinis užslėptų organizmo problemų pasireiškimas, būtina kruopščiai ištirti visus kitus simptomus. Ir, žinoma, pasidaryti reikiamus tyrimus: elektrokardiogramą, biocheminį kraujo tyrimą.
Jų rezultatai padės atmesti rimtas ligas ir aptikti laikiną negalavimą – greičiausia kilusį dėl nusilpusio imuniteto.
Tokiu atveju pakaks pakoreguoti mitybą, pradėti vartoti daugiau vitaminų bei imunitetą stiprinančių preparatų, pakeisti dienos režimą į palankesnį savo organizmui, ir viskas bus gerai.
Jeigu gydytojui tyrimų rezultatai vis dėlto pasirodys įtartini, teks apsilankyti pas siauresnio profilio specialistus – endokrinologą, gastroenterologą, neurologą ir gal net onkologą. Deja, kūno temperatūrą pažeminti gali ir kai kurios vėžio formos, pavyzdžiui, smegenų navikai. Tai dar viena svari priežastis apsilankyti pas gydytoją ir, kilus bent menkiausiam įtarimui, išsitirti tomografu.
Žema kūno temperatūra taip pat gali įspėti apie lėtinį uždegimą, įvairius endokrininius sutrikimus, anoreksiją, intoksikaciją, net AIDS. Tad nereikia nė aiškinti, kodėl tokiais atvejais nederėtų užsiimti savigyda: jeigu be saiko ir be gydytojo žinios gersi susigalvotus vaistus, organizmas gali nesusidoroti su tikrąja negalavimo priežastimi, ir sveikata galutinai sutriks.
Neskubėkite panikuoti
Laimė, kad dažniausia nukritusios kūno temperatūros priežastis būna nuovargis, kurį mums visiems užtikrina beprotiškas šiuolaikinio gyvenimo ritmas. Net jeigu darbo dieną praleidžiate sėdėdami biure prie stalo, lėtinis nuovargis ras jus ir čia.
Sėslus gyvenimo būdas, nuolatinė protinė įtampa, ilgas sėdėjimas nekeičiant pozos sukelia pervargimą. O kartu tokias patologijas kaip varikozė, osteochondrozė, stuburo iškrypimai. Ir, žinoma, sumažėjusi temperatūra.
Išsiveržti iš šio uždaro rato gana paprasta – užtenka dažniau pakilti iš vietos, pasimankštinti, atlikti kelis paprastus fizinius pratimus, atsigerti arbatos arba kavos. Ir net, pamiršus visas sveikos mitybos taisykles, suvalgyti visai nedietinį šokoladuką. Mat šiuo atveju svarbesnis ne šokolado kaloringumas, o kitos jo savybės, suteikiančios žvalumo, gerinančios nuotaiką ir grąžinančios darbingumą.
Nepaprastai naudingas masažas – jis padeda atsipalaiduoti ir net atsikratyti streso. Be to, reguliarus masažas gerina kraujotaką.
Gydytojai rekomenduoja įprasti kasryt maudytis po kontrastiniu dušu, nes tokios vandens procedūros aktyviai stimuliuoja ir normalizuoja organizmo termoreguliarciją.
Na, o moterims nederėtų pamiršti dar vienos priežasties, galinčios sukelti hipotermiją, beje, vienintelės teigiamos iš visų anksčiau išvardytų.
Jeigu, be nukritusios temperatūros, pradeda šalti kojos, pradingsta apetitas, ima pykinti ir kamuoti pasikartojantys galvos skausmai, didelė tikimybė, kad netrukus teks priimti sveikinimus – jūs laukiatės. Vis dėlto net ir tokiomis džiaugsmingomis aplinkybėmis kūno temperatūrą būtina kuo greičiau normalizuoti, antraip gali prasidėti netikėti alpimai, o jie ne į naudą nei pačioms būsimoms mamytėms, nei jų mažyliui.
