Virtuvė – moterims, statybos – vyrams: darbo rinka tebėra užstrigusi stereotipuose. Registruotų bedarbių prioritetai rodo, kad daugelis profesijų ir šiais laikais skirstomos į vyriškas ir moteriškas.
Užimtumo tarnybos atliktas tyrimas atskleidė, kad tebėra sričių, kuriose dominuoja vienos ar kitos lyties atstovai.
Manoma, kad didesnis moterų įsitraukimas į vadinamąsias vyriškas profesijas ir aktyvesnis vyrų įsitraukimas į moteriškas, padėtų spręsti darbuotojų trūkumo problemą.
Tyrimas rodo, kad Lietuvoje moterys dažniausiai renkasi rūpybos ir priežiūros, gydymo, mokymo, maisto gamybos, aprangos, grožio, sveikatinimo ir asistavimo sferas.
Vyrai įprastai dirba metalo apdirbimo, transporto srityse, statybos, pramonės bei IT sektoriuose.
Moterų norai: sveikata, grožis, pagalba
Panevėžyje liepos 1-ąją darbo neturėjo 8,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų, rajone – 8,4 proc.
Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės teigimu, kaip ir visoje šalyje, taip ir Aukštaitijos sostinėje bedarbės moterys dažniau pageidauja darbų, susijusių su rūpyba ir priežiūra, sveikata, mokymu, maisto gamyba, apranga, grožiu, sveikatinimu ir asistavimu.
„Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojo, specialiųjų poreikių mokinių mokytojo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo, auklėtojo padėjėjo, bibliotekininko, odontologo padėjėjo, kosmetologo, kasininko, siuvėjo, sekretoriaus, floristo darbo Panevėžyje ieško išskirtinai moterys“, – vardija M. Jankauskienė.
Daugiausia moterų nori dirbti slaugos specialistėmis. Tokio darbo pageidauja net 76,9 proc. Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių panevėžiečių.
Norinčiųjų dirbti slaugytojų padėjėjais moterys sudaro net 94,1 proc., administratoriais – 96,6 proc., apskaitininkais – beveik 96 proc., pardavėjais – 92,2 proc., socialiniais darbuotojais – 92 proc., kirpėjais – 87,5 proc., personalo specialistais – 84,6 proc., atsakymų į užklausas darbuotojais – 76,9 proc., o virėjais – 70,8 procento.
Vyrai dominuoja ne tik statybose
Užimtumo tarnyba atkreipia dėmesį, kad Panevėžyje vien tik vyrai ieško metalo apdirbimo darbininko – suvirintojo, šaltkalvio, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechaniko ir kt. darbo.
„Vyrai dominuoja ir tarp besidominčiųjų elektromechaninių ir elektroninių įrenginių mechaniko darbu. Elektriko, elektroninės įrangos taisytojo darbu domisi vien vyrai, o tarp elektromechaniko ir elektromonterio darbo ieškančiųjų jie sudaro 90 procentų“, – sako M. Jankauskienė.
Vairuotojais pageidauja įsidarbinti taip pat dauguma vyrų.
Be to, tik vyrai Panevėžyje ieško krovininių platformų ir krautuvų operatoriaus, autobusų, krovinių transporto priemonių vairuotojų darbo.
M. Jankauskienė atkreipia dėmesį, jog net ieškančiųjų lengvojo automobilio vairuotojo darbo moterų dalis nesiekia nė 5 proc.
„Kvalifikuotų statybos darbininkų darbas taip pat patrauklesnis vyrams. Betonuotojo, tinkuotojo, mūrininko, dailidės ir staliaus darbo ieško vien vyrai“, – apie Panevėžio darbo rinkos subtilybes pasakoja Užimtumo tarnybos atstovė spaudai.
Vadovaujamomis pareigomis statybos srityje taip pat domisi išskirtinai vyrai. Panevėžyje tik jie ieško statybos vadovo, meistro ar brigadininko darbo.
Panaši situacija Panevėžyje ir su inžinerijos specialistais ar technikos darbais.
„Moterims patrauklesni dizainerio (tekstilės ar drabužių, grafikos), siuvimo technologo, maisto produktų ir gėrimų technologo, maisto pramonės chemiko darbai. Vyrai domisi elektros, elektronikos, automatikos, mechanikos, statybos inžinieriaus darbais“, – vardija M. Jankauskienė.
Vilniuje įvairovės daugiau
Panevėžyje tarp pageidaujančių IT specialisto darbo moterys sudaro taip pat nedidelę dalį – 16,7 proc. O Vilniuje siekia beveik 27 proc.
„Kaip ir kituose miestuose, Panevėžyje IT karjera besidominčios moterys dažniau pageidauja duomenų bazių kūrėjo ir administratoriaus, testuotojo ar internetinių paslaugų kūrėjo darbo. Programinės įrangos ar taikomųjų programų kūrėjo darbo ieško išskirtinai vyrai“, – paaiškina M. Jankauskienė.
Lyčių skirtumai Panevėžyje akivaizdūs ir tarp ieškančiųjų nekvalifikuoto darbo. Moterys dažniausiai norėtų dirbti valytojomis, virtuvės pagalbinėmis darbuotojomis – po 96,2 proc. Daugiau moterų nei vyrų norėtų dirbti ir pakuotojomis rankomis bei prekių krovėjomis į lentynas.
„Tik vyrai pageidauja įsidarbinti pagalbiniais statybos, miškų ūkio darbininkais ar transporto priemonių plovėjais. Didesnė dalis jų ir tarp ieškančių mažiau ištvermės reikalaujančio nekvalifikuoto darbo: kiemsargio, aplinkos tvarkytojo ir panašiai“, – teigia pašnekovė.
Lyčių disbalansas
Užimtumo tarnybos duomenimis, visoje Lietuvoje beveik vien moterys pageidauja dirbti mokytojų padėjėjo, vaikų priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, specialiųjų poreikių mokinių mokytojo, ikimokyklinio ar pradinio ugdymo pedagogo, maisto ruošimo padėjėjo, slaugos specialisto, medicinos įstaigos registratoriaus, personalo specialisto, kosmetologo, odontologo padėjėjo darbą.
Kaip teigia Užimtumo tarnyba, darbo rinkoje lyčių disbalansą ypač atskleidžia penkios profesijos: slaugos specialisto darbo šalyje ieško 268 moterys ir tik 11 vyrų, kasininko – atitinkamai 481 ir 27, lopšelio-darželio auklėtojo – 119 ir 1, psichologo – 145 ir 12, socialinio darbuotojo – atitinkamai 430 ir 45.
Vyrai pageidauja įsidarbinti metalo apdirbimo ir panašių profesijų darbininkais – suvirintojais, šaltkalviais, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikais. Taip pat dirbti kvalifikuotais statybos darbininkais, elektromechaninių ir elektroninių įrenginių mechanikais, vairuotojais, inžinerijos technikais, IT technikais.
Takoskyra net tarp vadovų
Užimtumo tarnybos duomenimis, net inžinerines kvalifikacijas įgijusios moterys dažniau renkasi sritis, susijusias su maisto produktų gamybos, drabužių ir tekstilės pramone.
Šiuo metu Lietuvoje maisto produktų ir gėrimų technologo darbo ieško 77 moterys ir 8 vyrai, o elektros inžinieriaus darbo – tik 2 moterys ir 111 vyrų.
Panašiai yra ir tarp vadovų.
Moterys dažniau vadovo pareigų pageidauja personalo, maitinimo įstaigų, sveikatinimo paslaugų, apskaitos ir finansų srityse, o vyrai – statybos, pramonės, gamybos, IT.
Didmiesčiuose daugiau lankstumo
Mažiau stereotipų ieškant darbo ir daugiau lankstumo – Vilniuje bei Kaune.
Čia, Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo ieškantys vyrai atviresni tradiciškai moteriškomis laikomoms profesijoms, o moterys – vyriškomis.
Pavyzdžiui, Vilniuje ir Kaune vyrai dažniau nei kitose šalies vietovėse domisi pardavėjo, kasininko, virėjo, žmonių išteklių vadovo, socialinio pedagogo, fizioterapeuto, bibliotekininko, buhalterio, socialinio darbuotojo darbu.
O moterys dažniau nei kitur čia ieško IT ar inžinerijos specialisto darbo, vadovo pareigų statybos, gamybos ar IT srityse.
