Kas per daug, tas nesveika – gyvenime svarbu nuosaikumas.
Kas per daug, tas nesveika – gyvenime svarbu nuosaikumas.Šia mintimi paremtos ištisos filosofijos sistemos, dauguma religijų ir tikrai visos lieknėjimo programos.
Bet tai geras patarimas ir turintiesiems žalingų įpročių.
Pasirodo, net ir blogas medalis kartais turi gerąją pusę.
Plūdimasis
Nesikrimskite, jei kartais išsprūsta koks keiksmas – arba du, trys ir daugiau (pageidautina ne viešumoje ir be liudininkų). Tyrimais atskleista, kad plūdimasis nepaprastai naudingas ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Jis, kaip visi jau turbūt seniai įtarėme, mažina skausmą. Nors, įspėja mokslininkai, tik tuomet, jeigu paprastai nesikeikiame. Tiems, kas daro tą kasdien mažiausiai po 60 kartų, toks skausmo malšinimo būdas nesuveiks.
Dar keiksmažodžiai atpalaiduoja stresą, padeda įveikti nerimą ir didina emocinį atsparumą beviltiškose situacijose.
Liežuvavimas
Omenyje turima ne kraštutinė piktybinė jo forma – apkalbos ir paskalų skleidimas, o veikiau pomėgis retkarčiais pasidalyti paslaptimis (nebūtinai savo).
Šis vis dar menkai pripažįstamas ir tinkamai nevertinamas bendravimo būdas ne tik slopina stresą, bet ir padeda užmegzti socialinius ryšius su aplinkiniais, pasimokyti iš kitų žmonių klaidų.
Taip, linija, kuria žengiame liežuvaudami, labai plona. Tačiau kartais ja pasivaikščioti verta, nes naudos gauname gerokai daugiau, nei tik patenkiname savo smalsumą.
Muistymasis
Kai kas nors trepsena pėda į grindis, šratinuku baksnoja į stalą ar sukiojasi kėdėje tarsi į vieną vietą įgeltas, aplinkinius tai siaubingai erzina. Tačiau žmogus, kuris atlieka visus šiuos nereikalingus judesius, stiprina savo sveikatą. Mat per dieną tokių judesiukų prisikaupia tiek, kad, mokslininkų skaičiavimais, įmanoma sudeginti maždaug 350 kalorijų. Įspūdinga? Palaukite – tai dar ne viskas. Jeigu toks ramiai nusėdėti nesugebantis žmogus vien muistytųsi niekaip kitaip nepakeisdamas savo gyvenimo būdo, teoriškai vos per vienerius metus galėtų numesti 14 kg.
Pramiegojimas
Aišku, nieko gero, kai pramiegame darbą – ar autobuso, lėktuvo reisą. Tačiau tikrai nėra priežasčių jaustis kaltiems, jeigu ilgiau pamiegame, kai galime sau tą leisti.
Kompensacinis miegas savaitgaliais gali būti labai naudingas sveikatai. Jis padeda sumažinti kraujospūdį ir patiriamo streso lygį, nuslopina nerimą, saugo nuo atminties praradimo. Todėl be jokios sąžinės graužaties išjunkite žadintuvą, telefoną ir suteikite sau malonumą retkarčiais iš lovos išsiropšti tik vidurdienį.
Pataikavimas įgeidžiams
Valgyti daug nesveiko maisto tikrai yra nesveika. Sveika yra retkarčiais nusileisti savo įgeidžiams – mūsų organizmui tai daug naudingiau nei didvyriškai ignoruoti jo norus. Nes kai prisiverčiame atsispirti maisto pagundoms, kūnas tų skanėstų įsinori tik dar labiau ir netrukus jau nebegalime išmesti jų iš galvos. O kai pagaliau to maisto gauname, tikimybė, kad persivalgysime, būna didžiulė.
Todėl leiskite sau šiandien suvalgyti šokoladuką, kad kitą savaitę nesušlamštumėte visos saldainių dėžutės.
Nesimaudymas
Nešvaraus kūno dvokas niekam nemalonus, bet jeigu prausimąsi po dušu praleidžiame tik retkarčiais, tai ir negresia. O oda už tai tik būna dėkinga.
Kasdienis dušas gali išsausinti ir net sudirginti odą, taip pat susilpninti imuninę sistemą – juk kartu su prakaitu ir nešvarumais nuplauname natūralias kūno bakterijas.
Dermatologų rekomendacija – kasdien po dušu maudytis tik žmonėms, kurie gausiai prakaituoja, tokiems, kaip sportininkai ar statybininkai. Visi kiti, pavyzdžiui, dirbantieji sėdimą darbą, nenusikals higienos taisyklėms šią procedūrą praleidę.
Valgymas naktimis
Tik visai neseniai išaiškėjo, kad užkandžiavimas vėlai vakare ar naktį nėra toks jau blogas dalykas. Specialistų teigimu, tuščiu skrandžiu gerai išsimiegoti neįmanoma. Tuomet naktį nepailsime, atsikėlę jaučiamės pavargę, o nuovargis paprastai prašo maisto… Taip susiformuoja uždaras ratas, labiau kenkiantis sveikatai, nei padedantis išsaugoti figūrą.
Lengvas užkandis prieš miegą išvaduoja nuo nemalonių pojūčių. Jeigu einame miegoti numalšinę alkį, nubundame energingi, per pusryčius suvalgome mažiau – arba išvis užkandame tik per priešpiečius. Ir nejaučiame poreikio griebtis saldumynų, kad papildytume jėgų atsargas.
Gumos kramtymas
Priešingai tam, ką daugeliui mūsų sakė mokytojai ir tėvai, kramtukė kaip tik gali padėti labiau sutelkti dėmesį ir išlaikyti budrumą. Taip yra dėl to, kad kramtymas gerina kraujo pritekėjimą į smegenis, o tas savo ruožtu padeda atminčiai ir mąstymui. Kramtydami mes netgi deginame kalorijas – maždaug po 11 per valandą.
Tad jeigu gumą kramtote mandagiai, nečepsėdami ir ne atvira burna, ir jeigu tinkamai prižiūrite dantis, nieko labai blogo toks įprotis neturi.
Videožaidimai
Visuotinai pripažintas baubas ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, atimantis miegą, gadinantis akis ir džiovinantis smegenis, iš tikrųjų turi savų privalumų.
Bet kokia veikla, kuria užsiimdami išbandome savo reakcijos greitį, koordinaciją, panaudojame kritinį mąstymą ir esame priversti priimti sprendimus, yra labai naudinga.
Surinkta apsčiai įrodymų apie videožaidimų pliusus psichikai. Jų aistruoliai geriau apdoroja informaciją, orientuojasi erdvėje, pasižymi greitesne reakcija nei tie, kas videožaidimų nežaidžia. Nebekalbant jau apie tai, kad toks laisvalaikio praleidimo būdas gali padėti išsivaduoti nuo streso ir išlieti pyktį.
Svajojimas
Senas posakis „galva debesyse“ niekada neturėjo teigiamos potekstės. Kol jau mūsų laikais paaiškėjo, kad užsisvajoti visai nėra blogai – tiesą sakant, kuo daugiau žmonių turėtų tą daryti.
Mokslininkų teigimu, svajojimas – tai įgūdis, kurį svarbu treniruoti, nes jis padeda išlaikyti pozityvų nusiteikimą, spręsti problemas ir atsipalaiduoti. Kitaip tariant, nedaug kuo tesiskiria nuo meditavimo, nes suteikia svajotojams galimybę trumpam pabėgti nuo kasdienybės ir leisti sau kelias minutes atsiriboti nuo rūpesčių.
Netvarkingumas
Daugeliui neabejotinai teko girdėti ar net patiems naudoti terminą „kūrybinis chaosas“. „Ant mano stalo nėra netvarkos – tai kūrybinis chaosas!“ – ir panašiai.
Skamba kaip pokštas, bet netvarkingumas ir kūrybingumas iš tiesų yra susiję. Ir labiau, nei anksčiau manyta.
Amerikiečiai tyrėjai iš Minesotos universiteto išsiaiškino, kad netvarkingoje aplinkoje dirbantys žmonės siūlo kūrybingesnius jiems pateiktų užduočių sprendimus.
Tad kai kitą kartą pajusite, jog darbai stringa, žinosite, ką reikia daryti įkvėpimui susigrąžinti.
Oro gadinimas
Apie jį išvis nekalbama. Nes tai nemandagu ir gėdinga, nes taip nepriimta. Bet medicina turi savas taisykles, ir pagal jas gadinti orą, kaip ir raugėti, labai sveika. Mat ir viena, ir kita atpalaiduoja spaudimą pilve, išvaduoja nuo pūtimo jausmo keliamo diskomforto ir gerina storosios žarnos sveikatą.
Riebus maistas
Tai ne konspiracijos teorija, o realus pavyzdys to, ką gali propaganda.
Visai neseniai atrasti dokumentai atskleidė tikrąją priežastį, kodėl dabar tiek daug žmonių riebaus maisto bijo labiau nei velnias kryžiaus. Pasirodo, 7-ajame dešimtmetyje cukraus pramonės lobistai sumokėjo mokslininkams pasakiškas sumas, kad tik tie paskleistų žinią, jog tai riebalai, ne cukrus sukelia širdies ligas.
Iš tikro viskas yra atvirkščiai: neperdirbti natūralūs riebalai ne tik yra daug geriau už cukrų. Labai daug jų turintis maistas yra itin sveikas. Prisiminkite riešutus, raudoną žuvį, avokadus… Visi šie produktai be galo riebūs, tačiau rekomenduojami sveikai mitybai.
Socialiniai tinklai
Kai tiek žmonių visame pasaulyje sąmoningai atsisako jais naudotis ir dažnas dar su purvu maišo, susidaro įspūdis, jog socialiniai tinklai yra mažų mažiausiai tokie pat pavojingi kaip rūkymas.
Kas tiesa, tai ne melas: naudojimasis šia medija kartais gali turėti košmariškų pasekmių. Tačiau nepalyginamai dažniau jis teikia įvairiapusės naudos.
Svajojimas – tai įgūdis, kurį svarbu treniruoti, nes jis padeda išlaikyti pozityvų nusiteikimą, spręsti problemas ir atsipalaiduoti.
Socialiniai tinklai padeda nerimo kamuojamiems ir droviems žmonėms išmokti bendrauti, įsilieti į visuomenės ratą, užmegzti ryšius, palaikyti santykius… Tereikia saugotis trolių, melagienų ir dezinformaciją skleidžiančių burnotojų prieš mokslą.
Nagų kramtymas
Tikėtina, kad priežastys, dėl kurių šis žalingas įprotis laikomas kone baisiausiu, nėra tokios jau vienareikšmės.
Pirštai, o ypač panagės, tikrai gali būti (ir greičiausiai yra, net nusiplovus rankas) labai nešvarios. Tačiau nemažai gydytojų dabar propaguoja drąsią mintį, jog kaip tik dėl to nagų kramtymas gali būti naudingas sveikatai.
Kramtant nagus, sako jie, visos ant jų ir po jais esančios bakterijos patenka į organizmą. Skamba pasibjaurėtinai, bet kai kurie tų mikroorganizmų stiprina mūsų imunitetą.
Panagėse bakterijų nėra labai daug, taigi jos veikia kaip vakcina: pirmą kartą su potencialiais mikrobais susidūręs organizmas pradeda gaminti antikūnus ir stiprinti imuninę apsaugą, todėl rimtos infekcijos paprastai neišsivysto.
Be to, bent jau patiems nagų kramtytojams ne paslaptis, kad tai slopina stresą ir padeda mąstyti.
Šokoladas
Saldumynai yra blogai, sutinka specialistai. Tačiau tašką tokio sakinio gale dėti atsisako. Priežastis – šokoladas, kurio naudos sveikatai (valgant nuosaikiai) tokios gausios, kad gerokai persveria daromą žalą.
Omenyje turimas, aišku, tamsusis šokoladas, turintis nedaug cukraus. Tyrėjų teigimu, jis gali padėti sumažinti cholesterolį, kraujospūdį ir širdies ligų riziką. O kad šokoladas dar gerina nuotaiką ir teikia energijos, irgi yra malonus pliusas.
Praleista treniruotė
Dar vienas dalykas, dėl kurio jūsų neturėtų graužti kaltės jausmas. Ypač jeigu tokiomis pertraukėlėmis nepiktnaudžiaujate.
Savotiškos „poilsio dienos“, kai sporto salėje reguliariai lankytis įpratę žmonės į ją nenueina, gerina ne vien psichologinę būseną – fizinę taip pat. Mūsų kūnui ir protui periodiškai prireikia akimirkos atsipalaiduoti, atsigauti nesukant galvos dėl kiekvieno griežtos dienotvarkės punkto, antraip pasekmės gali būti liūdnos.
Žmonėms, kurie atsisako daryti tokias pertraukėles, nes nepripažįsta jų reikalingumo, gresia vadinamasis persitreniravimo sindromas, pasireiškiantis nuotaikų kaita, nuovargiu, taip pat neurologiniais, endokrinologiniais bei imuniniais sutrikimais.
