Pasirodo, labai daug įdomaus – ypač apie rankos savininko fizinį bei protinį išsivystymą pradedant individualiais pomėgiais ir baigiant sveikatos problemomis.
„Stebuklingasis“ santykis
Tai, ką mokslininkai vadina santykiu 2L:4L, iš tiesų yra dviejų pirštų – smiliaus ir bevardžio – ilgių santykis.
Vyrų bevardis pirštas paprastai būna ilgesnis už smilių (vidutinė proporcija 0,96–0,98). Moterų šis santykis apie 1,0, o dažnai ir didesnis nei vienetas, arba, kalbant žmonių kalba, dailiosios lyties atstovių bevardis pirštas ir smilius yra daugmaž apylygiai.
Prieš porą metų amerikiečiai biologai iš Floridos universiteto išsiaiškino, jog tokie skirtumai tarp lyčių yra rezultatas lytinių hormonų poveikio, kurį visi mes patiriame dar gimdoje: vyriškasis hormonas testosteronas stimuliuoja bevardžio piršto augimą, moteriškasis hormonas estrogenas – smiliaus.
Tačiau ką 2L:4L santykis gali pasakyti apie konkretaus žmogaus sveikatos būklę? Atsakymas į šį klausimą neseniai buvo rastas iškart dviejuose Didžiosios Britanijos universitetuose. Tiesa, jis vis dar laikomas labai ginčytinu, bet jį vis tiek palaiko daugybė specialistų.
Vyriškasis hormonas testosteronas stimuliuoja bevardžio piršto augimą, moteriškasis hormonas estrogenas – smiliaus.
Bato universitete 2010-aisiais atliktas tyrimas parodė, jog regbio žaidėjai, pelnantys daugiau įvarčių nei jų komandos draugai, turi itin menką 2L:4L. O Tisaido universiteto antropologai savo ruožtu nustatė, kad žmonės, kurių 2L:4L reikšmė maža, dažniau išsiskiria blaiviu protu, optimizmu ir agresyvumu – trumpai tariant, turi vienas svarbiausių savybių, reikalingų norint pasiekti sėkmę sporte. Juolab kad kitais tyrimais buvo įrodyta, kad žmonės su mažu 2L:4L gali pakelti didesnį svorį, greičiau bėgioti.
Daugumos genialių muzikantų vyrų, palyginti su jų vidutinių gabumų kolegomis, smiliaus ir bevardžio piršto ilgių santykis taip pat mažas.
Yra didelė tikimybė, jog pirštų ilgis taip pat susijęs su mūsų sugebėjimu užjausti bei pomėgiu išgerti. Pernai Olandijos Utrechto universitetas bei Kembridžo universitetas Didžiojoje Britanijoje paprašė 16 moterų įvertinti žmonių emocijas žvelgiant tik į jų fotografijas. Paaiškėjo, kad kuo mažesnis buvo eksperimento dalyvės 2L:4L santykis, tuo tiksliau ji atspėdavo nuotraukose pavaizduotų žmonių nuotaikas.
Na, o Erlangeno-Niurnbergo universitete Vokietijoje 2011-ųjų pavasarį atlikti antropologiniai eksperimentai padėjo išsiaiškinti, kad nuo alkoholio priklausomi žmonės pasižymi mažesniu smiliaus ir bevardžio piršto ilgių santykiu nei blaivininkai.
Bevardis pirštas
2009-aisiais Kembridžo universitetas nepatingėjo išanalizuoti kelių prekybininkų pelną per pastaruosius dvejus metus, kad išsiaiškintų, ar rankų pirštų ilgis turi tam įtakos. Paaiškėjo, turi: komersantai, turintys ilgus bevardžius pirštus, uždirba iki vienuolikos kartų daugiau.
Pirštų atspaudai
Kadangi visų mūsų pirštų atspaudai yra genetiškai unikalūs, naudoti juos kokiems nors tipiniams asmenybės bruožams nustatyti nepaprastai sunku. Tačiau jie vis tiek gali labai daug apie mus papasakoti.
2010 metais Rytų Anglijos universiteto mokslininkai sukūrė metodiką, galinčią padėti diagnozuoti vėžį bei širdies ligas. Į geležies oksido miltelius, skirtus pirštų atspaudams imti, jie pridėjo antikūnų ir padarė jų tirpalą. Jeigu žmogaus organizme yra cheminės medžiagos, į kurią orientuotas tirpalas, ant pirštų atspaudų lieka švytinčių molekulių.
Beje, iš pradžių ši metodika buvo kuriame visiškai ne vėžio, o narkotikų – medžiagų, esančių marihuanoje, kokaine ir heroine, – taip pat sprogstamųjų mišinių ir parako likučių paieškoms.
Nagai
Jie, pasirodo, labai veiksminga priemonė mūsų sveikatos analizei atlikti.
Trapūs, greitai lūžtantys nagai įspėja apie vitaminų trūkumą arba konkrečią ligą – tokią kaip anemija. Kai kada lūžinėjantys nagai gali rodyti daug rimtesnį negalavimą: pavyzdžiui, pernelyg aktyvią skydliaukės funkciją arba kepenų ligas.
Jeigu nagas baltas ir dar laikosi savo guolyje, tai gali rodyti diabetą, kepenų cirozę ir gyvenimą pusbadžiu.
Maždaug 40 procentų atvejų lėtinį inkstų nepakankamumą galima nustatyti iš nago, pusę kurio būna ruda, pusė – balta.
Juodos dėmės ant nago gali byloti apie odos vėžį.
Sąnariai
Jeigu pirštų sąnariai sukaulėjo arba nenormaliai padidėjo, būtina apsilankyti pas gydytoją. Tai gali būti ankstyvieji osteoartrozės požymiai.
Tik nemanykite, jog tokios ligos išsivysto dėl to, kad žmogus pernelyg dažnai traškina pirštus.
Rankų sąnariai, kaip ir visi kiti, yra apsupti skysčio – sąnarinio tepalo. Sulenkite pirštą ir pajusite, kaip kaulai jame atsiskiria, o jungiamasis audinys išsitempia mažindamas spaudimą. Tuo metu skystyje susidaro dujų burbuliukai. Ir jeigu nesiliausite pirštą lenkę, tie burbuliukai ims sproginėti. Traškesį, girdimą judinant sąnarius, sukelia ne kaulai, o tie sproginėjantys dujų burbulai.
Delno linijos
2003 metais specialistai aptiko ryšį tarp delno linijų ir delno savininko polinkio sirgti fluoroze – lėtiniu apsinuodijimu fluoru.
Apžiūrėję daugiau nei tūkstantį aliuminio fabrikų, kur itin didelė rizika susirgti fluoroze, darbininkų, mokslininkai rado genetinį ryšį tarp žmonių, jau sergančių šia liga, ir tų, kurie nesirgo, bet delnuose turėjo tokios pat formos linijų. Žmonių, neturinčių genetinio polinkio sirgti fluoroze, delno linijų raštas buvo visiškai kitoks.
Žmogaus organizmas ir skaičiai
Mūsų organizmas sudarytas iš daugiau nei 100 trilijonų ląstelių.
60 proc. žmogaus organizmo sudaro vanduo. Likę 40 proc. pasiskirstę taip: 19 proc. sudaro baltymai, riebalai ir į riebalus panašios medžiagos – 15 proc., mineralinės medžiagos – 5 proc. ir angliavandeniai – 1 proc.
Žmogaus griaučius sudaro truputį daugiau kaip 200 kaulų. Nurodyti tikslų jų skaičių neįmanoma, nes atskiri individai turi skirtingą kaulų skaičių. Pavyzdžiui, 20 proc. žmonių turi skirtingą skaičių stuburo slankstelių, vienas žmogus iš dvidešimties turi perteklinį šonkaulį (vyrai triskart dažniau negu moterys). Be to, kaulų skaičius keičiasi žmogui augant: kai kurie kaulai suauga vienas su kitu, sudarydami kietas siūles (kryžkaulis, pavyzdžiui, sudarytas iš 5 vienas su kitu suaugusių stuburo slankstelių). Pats ilgiausias žmogaus kaulas yra šlaunikaulis – jo ilgis paprastai sudaro 27,5 proc. žmogaus ūgio.
Tiksliai nustatyti raumenų skaičių taip pat neįmanoma: specialistai teigia, jog jų yra nuo 400 iki 680. Bendras vyro raumenų svoris sudaro 40 proc. viso kūno svorio, moterų – apie 30 proc.
Ramybės būsenoje vyras per parą naudoja 400–500 litrų deguonies padarydamas 12–20 įkvėpimų ir iškvėpimų per minutę. Vasarą kvėpavimo dažnis būna vidutiniškai trečdaliu didesnis nei rudenį.
Suaugusio žmogaus širdis per dieną perpumpuoja apie 10 tūkstančių litrų kraujo.
Bendras žmogaus kraujagyslių ilgis – vidutiniškai 100 tūkstančių kilometrų.
Per minutę smegenyse prateka apie 750 ml kraujo.
Su amžiumi žmogaus smegenys keičia ir formą, ir svorį. Vyrų smegenys maksimalų svorį pasiekia 20–29 gyvenimo metais, moterų – 15–19 gyvenimo metais.
Žmogaus plaukai per parą užauga 0,35–0,40 milimetro. Galvos plaukų skaičius priklauso nuo jų spalvos: blondinai turi 140 tūkstančių plaukų, brunetai – 120 tūkstančių, šatenai – 109 tūkstančius, raudonplaukiai – 88 tūkstančius plaukų.
Rankų pirštų nagai auga 0,086 mm, kojų – 0,05 mm per parą greičiu.
Mūsų liežuvis turi apie 9 tūkstančius skonio receptorių. Skonis geriausiai skiriamas esant 24 laipsnių Celsijaus temperatūrai.
Vidutinis vyro vandens gurkšnis – apie 24 ml, moters – 14 ml.
Net ir vyrams per parą išteka 1–3 ml ašarų.
Alkio jausmą pajuntame mūsų organizmui praradus 1 proc. skysčių. Netekus daugiau kaip 5 proc. skysčių galima prarasti sąmonę, daugiau kaip 10 proc. – mirti.
