Ką būtina padaryti su avietėmis po derliaus nuėmimo?

Avietės – vienos skaniausių ir aromatingiausių uogų, augančių beveik kiekviename sode.

Tačiau po derliaus nuėmimo jos reikalauja priežiūros, kad krūmai liktų sveiki ir kitais metais gausiai derėtų.

Vienas svarbiausių darbų – tinkamas genėjimas ir augalo paruošimas žiemai.

Laiku atliktos procedūros sustiprins jaunus ūglius, padės išvengti ligų ir padidins derlingumą.

Kaip dažnai genėti avietes?

Per sezoną genėjimas atliekamas du kartus.

Pavasarį pašalinamos nušalusios, pažeistos ar perteklinės šakos.

Rudenį – po derliaus nuėmimo, dažniausiai rugsėjį, arba nukritus lapams.

Jeigu avietės auga pavėsyje arba prie sienos, tvoros, kur trūksta vėdinimo, genėti geriausia iš karto po derliaus nuėmimo.

Taip sumažinama grybelinių ligų rizika, o jauni ūgliai gauna daugiau šviesos ir maisto medžiagų bei spėja sutvirtėti iki žiemos.

Žingsnis po žingsnio: kaip genėti avietes

1. Pašalinkite senus ūglius

Nuskynus uogas, nupjaunamos senos rudos spalvos šakos – jas nesunku atskirti nuo jaunų, žalių. Seni stiebai šalinami prie pat žemės, nepaliekant kelmelių.

Tai pagerina krūmų vėdinimą ir šviesos patekimą.

2. Formuokite jaunus ūglius

Ilgesni nei 2 m ūgliai trumpinami iki maždaug žmogaus ūgio.

Pavasarį jie dar kartą patrumpinami iki pirmos stiprios akelės.

Vidutinio ilgio (apie 1 m ir daugiau) ūgliai šiek tiek patrumpinami, kad augalas daugiau energijos skirtų medienos stiprinimui, o ne augimui.

Silpni (iki 1 m) ir iki rugpjūčio išaugę ūgliai visiškai pašalinami, nes jie nespės sutvirtėti iki šalnų.

3. Palikite pakankamai ūglių.

Rudenį paprastai ūglių skaičius neribojamas – geriau palikti visus, nes dalis jų gali nušalti ar lūžti nuo sniego.

Patikrinkite ligų požymius

Po genėjimo apžiūrėkite jaunus ūglius.

Tamsios dėmės ant stiebų gali reikšti grybelines ligas.

Profilaktiškai avietės rudenį purškiamos 1 proc. Bordo mišiniu arba kitu panašiu preparatu.

Kokios trąšos tinkamiausios avietėms rugpjūtį?

Kad avietės būtų stambios, sultingos ir saldžios, rugpjūtį po genėjimo jas būtina patręšti kaliu ir fosforu.

Natūralūs pasirinkimai – kompostas, medžio pelenai, bazalto miltai ar granuliuotas mėšlas.

Pelenai suteikia kalio ir fosforo, reikalingų medienai subręsti.

Šios trąšos aprūpina avietes reikalingais mikroelementais visaverčiam vystymuisi.

Negalima naudoti šviežio mėšlo, žolių raugo ar azoto trąšų vasaros pabaigoje – jos skatintų naujų ūglių augimą, o ne pasiruošimą žiemai.

Papildoma priežiūra

Be tręšimo ir genėjimo, svarbu reguliariai prižiūrėti dirvą aplink krūmus:

• ravėti piktžoles, kurios atima maisto medžiagas ir drėgmę,

• palaistyti sausros metu,

• mulčiuoti, kad dirva ilgiau išlaikytų drėgmę ir neleistų augti piktžolėms.

    Naminių trąšų receptas

Į 1 litrą virinto arba nusistovėjusio vandens įdėkite:
1 valg. š. medžio pelenų,
1 arb. š. natūralaus medaus,
1 arb. š. mielių.
Mišinį gerai išmaišykite ir palikite kelias valandas pastovėti.
Vėliau dar kartą permaišykite ir palaistykite aviečių krūmus.
Tokia trąša naudojama kas dvi savaites – geriausia anksti ryte arba vakare, kai saulė nebe tokia aktyvi.