Joninės – pirma šventė po karantino (fotogalerija)

Tris mėnesius karantino kalinti panevėžiečiai tikrai išsiilgo renginių – į šiemet Kultūros ir poilsio parke surengtą Vasarvidžio šventę pasveikinti Jonų, Janinų, Rasų plūdo minios. Apie apsaugos kaukes ar 2 metrų atstumą tą vakarą pamiršo visi.

Uždraustas vaisius – saldžiausias, šią seną taisyklę dar kartą įrodė Panevėžio Joninės. Nors tradicinė šventė, dar vadinama Rasomis ar Vasarvidžiu, antradienio vakarą pompastika ar netikėtumais neišsiskyrė, šventėje netrūko nei žiūrovų, nei dalyvių. Renginyje buvo galima sutikti ir daug svečių iš kitų miestų, kur dėl koronaviruso masinių susibūrimų vis dar atsisakoma.

„Žiūrėjome, kur būtų galima Lietuvoje smagiau atšvęsti Jonines, ir pastebėjome, kad daug kur atšaukti tokie renginiai. Tose pačiose Rumšiškėse, kur būdavo įdomiausia, atsisakyta šventės. O Panevėžys vienas iš tų, kur kažkas dar vyksta, ir matome, kad bus tikrai gera“, –džiaugėsi Marius Magyla, į Jonines atvykęs su žmona Tania ir trim vaikučiais.

Jis gyrė idėją Jonines iš šiuo metu statybininkų tvarkomo Skaistakalnio perkelti į neseniai atnaujintą Kultūros ir poilsio parką.

Čia sąlygos lauko renginiams iš tiesų puikios.

Tradicijos ir pramogos

Šventės epicentras įsikūrė parko amfiteatro teritorijoje. Dėl saugumo antradienio vakarą ji buvo aptverta ir į ją įleidžiamų svečių skaičius ribotas. Šioje zonoje žiūrovus linksmino liaudiškos muzikos kolektyvai, šokėjai.

O visas renginys prasidėjo vartų ceremonija – prausimusi. Atėję į šventę žmonės turėjo nusiplauti rankas.

Linksmybės laukė ir už saugumo zonos ribų. Čia su vaikais dūko raganos bei būrėjos, jos mokė smalsuolius pažinti magiškąsias žolelių galias.

Protėviai tikėjo, kad žolynai Joninių naktį turi daugiausia stebuklingų, gydomųjų savybių. Tad ir vakar netekėjusios panevėžietės mielai pynėsi vainikus: vienos įmantresnius, kitos kuklesnius, o vėliau juos galėjo išbandyti mėtydamos ant kupolės. Šis ritualas padeda nuspėti, kada mergina ištekės.

Urzgiančius pilvus nuraminti padėjo mugės pardavėjai, vilioję įvairiais patiekalais ir gardėsiais.

Pamiršo kaukes

„Gražu, jau tikrai nusibodo sėdėti namuose, norisi pasižmonėti. Draugai siūlė užsidėti apsaugos kaukę, bet matau, kad niekam jos čia neberūpi. Ir pats iš to džiaugsmo ją pamiršau“, – šypsojosi šventėje sutiktas panevėžietis Bronislovas Masilionis.

Jis prieš porą metų iš Vilniaus persikėlė gyventi į Panevėžį. Sostinėje, pasak pašnekovo, Joninės švenčiamos šiek tiek trankiau, bet ir Aukštaitijos sostinė ne itin nusileidžia.

B. Masilionis ypač džiaugėsi, kad šiemet gražiausiai vasaros šventei parinktas atsinaujinęs Kultūros ir poilsio parkas.

„Seniai reikėjo sutvarkyti šitą vietą, kokia dabar puiki upės krantinė! Čia tik ir rengti tokius renginius. Gal tuoj kokią ir Janiną sutiksiu, o gal savo draugą Joną pamatysiu“, – dairėsi smagiai nusiteikęs panevėžietis.

Netoliese besisukiojusi Emilija Liktorienė iš Kniaudiškių mikrorajono taip pat šauniai leido laiką draugų būryje.

„Aš ir per karantiną viena namuose pasileisdavau muziką, viena padainuodavau, pašokdavau – turiu sau patinkančių estradinių melodijų įrašų. Bet dabar gera grįžti pas draugus, kartu linksmintis“, – kalbėjo Joninėms pasipuošusi panevėžietė.

Ji tvirtino jau nė nebeklausanti blogų žinių apie ligas. Tiesiog plauna rankas, laikosi toliau nuo nepažįstamųjų, bet daugiau izoliuotis nebenusiteikusi.

Regis, ne tik saviizoliacijos, bet ir saugaus atstumo laikytis šventusieji Jonines nebenorėjo: visi vaikščiojo, glėbesčiavo seniai matytus draugus, vaikai okupavo parko žaidimų aikštelę.

Šventinio vakaro kulminacija tapo saulės palydos su fakyrų įspūdinga ugnies programa. Unikalų šokį vainikavo uždegtas paparčio formos laužas.