Darbo skelbimuose kaip vienas iš svarbiausių privalumų potencialiam darbuotojui nurodoma patirtis, tačiau realybė dažnu atveju būna kiek kitokia.
Užimtumo tarnybos statistika rodo, kad pažeidžiamiausia visuomenės grupė, kuriai ilgiausiai tenka ieškoti darbo, – vyresni nei 50 metų žmonės.
Panevėžietis Kazimieras, nenorėjęs viešinti savo pavardės, sako, jog Užimtumo tarnybos duris varstęs vienuolika mėnesių – tiek, kiek buvo mokama bedarbio pašalpa.
Šešiasdešimtmečio slenkstį perkopęs, beveik visą gyvenimą statybose dirbęs vyras palikti darbą ir ieškoti lengvesnio buvo priverstas dėl sveikatos problemų.
Nors darbdaviai garsiai kalba, kaip trūksta darbuotojų, jo patirtis, sako, parodžiusi, kad reali situacija visai kitokia. Darbo pasiūlymai, kurių Kazimieras sulaukė, buvo už minimalų užmokestį.
„Maniau, tuos metus iki pensijos kažkaip pratrauksiu radęs lengvesnį darbą, bet, pasirodo, tokie kaip aš darbo rinkai nebereikalingi, – sako panevėžietis. – Į žemesnes pareigas darbdaviai manęs priimti nenori, motyvuodami, kad ilgai neužsibūsiu, ieškosiu kito darbo, nes mano kompetencijos gerokai didesnės. Bet labiau panašu, kad kliūna ne kompetencijos, o amžius.“
Taip ir nepavykus rasti darbo vyras nusprendė pasinaudoti galimybe išeiti į išankstinę pensiją – tam reikalingą darbo stažą jau sukaupęs.
Visą straipsnį skaitykite balandžio 29 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruokite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
