Jaunimas gatvę keičia į biblioteką

Prie laiką gatvėje leidžiančio Panevėžio jaunimo netrukus gali prisijungti ir suaugusieji.

Kiek Aukštaitijos sostinėje reikia gatvės darbuotojų, gebėsiančių rasti bendrą kalbą su jaunuoliais, neateinančiais iki jiems veiklos siūlančių įstaigų ir organizacijų, turi atskleisti šiuo metu Panevėžio savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vykdomas tyrimas.

Pasak skyriaus jaunimo reikalų specialistės Tomos Balčiūnaitės, iš surinktų duomenų matyti, kad jauniesiems panevėžiečiams veiklos pilna tik miesto centre.

Panevėžyje veikia apie 20 jaunimo visuomeninių organizacijų, 17-iolika su jaunimu dirbančių įstaigų miesto centre, tačiau mikrorajonuose yra tik porą neformaliojo ugdymo įstaigų bei 8-ios bibliotekos. T. Balčiūnaitė pripažįsta: pastarosioms gana sunkiai sekasi pritraukti jaunų žmonių, kuriems nėra įdomios knygos lentynose.

„Įvairesnės, jaunimui įdomios veiklos yra nebent miesto centre. Mikrorajonuose turime tik bibliotekas. Jos bando įsivažiuoti, pritraukti jaunimą rengdamos filmų peržiūras, bet ganėtinai sudėtingai. Viena biblioteka rodė jaunimui aktualų filmą, o į peržiūrą susirinko pensinio amžiaus žiūrovai“, – „Sekundei“ pasakojo specialistė.

Panevėžio mikrorajonuose, kur jaunimas neturi kur rinktis, svarstoma įdarbinti gatvės darbuotojus, kurie su jaunais žmonėmis bendrautų, kalbėtųsi ir, pasak T. Balčiūnaitės, netiesiogiai ugdytų.

„Gatvės darbuotojai labai pasiteisino Vilniuje. Jie reikalingi, nes ne kiekvieną jaunuolį prikviesi į įstaigą, kad ir tą patį Jaunimo centrą. O gatvės darbuotojas būna jų aplinkoje, veikia, ką jie nori – krepšinį žaidžia, kortom žaidžia ir bendraudamas ugdo“, – mano jaunimo reikalų specialistė.

Anot jos, gatvėje laiką leidžiantiems jaunuoliams surasti suaugusių draugų planuojama įvertinus, kad dažniausiai jaunas žmogus į bėdą įklimpsta iš neturėjimo kuo užsiimti.

„Kad Panevėžyje 10 proc. sumažėjo nusikalstamumas, galima sieti ir su tuo, jog atsirado daugiau neformaliojo ugdymo vietų jaunimui“, – mano T. Balčiūnaitė.

Jauni ir jau teisti

Panevėžyje jaunimo nuo 14 iki 29 metų gretos siekia iki 17 tūkst. O tai sudaro maždaug šeštadalį miesto gyventojų.

Kiek jaunų žmonių turi reikalų su teisėsauga, nėra duomenų. Tačiau vien Panevėžio probacijos tarnybos žinioje 2017 m. pirmąjį pusmetį buvo vienuolika nepilnamečių, iš jų – 5 merginos. Nuo 18 iki 21 metų – 12, o nuo 21 iki 30 metų – 6.

Panevėžio atviro jaunimo centro direktorės Daivos Juodelienės nuomone, jaunimo užimtumas ir kultūrinė veikla yra geriausia galimybė keisti probleminį jauno žmogaus elgesį. Anot jos, centrą lanko penki vaikais, esantys Probacijos tarnybos akiratyje.

„Kai su jais dirbi akis į akį, ko neturi galimybių mokykla, vaikai tampa visai kitokie. Jie net savanoriauja renginiuose ir nekelia problemų“, – tvirtino D. Juodelienė.

|Pasak jos, kuo jauni žmonės turi daugiau vietos, kur gali save išreikšti, tuo didesnę įtaką tai daro tam, kaip jie priima save ir aplinkinius, kaip reaguoja į gyvenimiškus iššūkius.

Surado savo nišą

Ramygaloje Atvirą jaunimo centrą lankanti 16-metė Urtė sako, jog jai ši vieta yra savotiška oazė nedideliame miestelyje, kuriame jaunimui ne itin daug veiklos.

„Labiausiai man patinka muzikos būreliai. Čia įgyvendinau svajonę išmokti groti gitara“, – pasakojo Urtė.

Mergina sako, jog į būrelius susirenka nemažai jaunuolių, tenka susipažinti su naujais žmonėmis, todėl ir pati jaučia tampanti drąsesnė ir atviresnė.

O 21-erių Fausta Panevėžio vyskupijos jaunimo centrą atradusi seniai, kai dar Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje lankė sutvirtinimo sakramento pamokas. Po jų vaikus kviesdavo dar pasibūti ir taip mergina pradėjo važiuoti į rekolekcijas, o vėliau įsitraukė ir į Panevėžio vyskupijos jaunimo centro (PVJC) veiklą. Ten Fausta sako atradusi panašius į save.

„Iki tol buvau be galo jautri, tyli, niekur neidavau, neradau savo vietos, kur galėčiau skleistis kaip asmenybė ir įgauti pasitikėjimo. Tapau drąsesnė, laisvesnė, ėmiau keisti ir išvaizdą, nes žinojau, kad yra mane palaikančių žmonių“, – sako mergina.

Ji pastebėjo, kokie žmonės yra aktyvūs ir kiek galima iš savęs išspausti, tad ėmėsi mokytis skambinti gitara, dainuoti bei nustojo bijoti groti publikai.

G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos atviroje jaunimo erdvėje besilankantis 23-ejų Arminas sako, jog čia jį traukia, nes visada jaučiasi savas. Vaikinui patinka, kad jį šiltai priima, čia galima siūlyti idėjų, o bendraamžių kompanija nuteikia pozityviai.

„Esu organizavęs protų mūšį. Galiu pasidžiaugti, kad viskas praėjo sklandžiai ir įdomiai“, – pasakojo Arminas.

Nauja patirtis bibliotekoje

Dar prieš įkuriant Atvirą jaunimo erdvę Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje, koordinatorė Malvina Zimblienė pastebėjo, kad bibliotekoje trūko jaunimui įdomios veiklos.

„Biblioteka keičiasi, jai rūpi jauni žmonės. Mes norim, kad jaunimas veiktų daugiau, norim jį įgalinti“, – pasakojo M. Zimblienė.

Dabar bibliotekoje jaunimui skirtoje erdvėje per dieną apsilanko vidutiniškai 10–20 jaunuolių. Dauguma jų mokyklinio amžiaus, tačiau durys atviros visiems 14–29 m. jaunuoliams. Čia renkasi ir pavieniai paaugliai, ir jaunus žmones vienijantys klubai bei organizacijos, organizuojami įvairūs informaciniai, edukaciniai renginiai. Veiklų sąrašas netrumpas: knygrišybos pamokos, atvirukų gamybos, drabužių dažymo dirbtuvės. Renginių idėjas siūlo ir patys jaunuoliai.

Pasak M. Zimblienės, AJE jauni žmonės gali ir tiesiog ramiai pabūti, pailsėti, išgerti arbatos bei pabendrauti.

„Siekiame, kad jaunimo erdvė būtų ta vieta, kur jaunimas jaustųsi savas. Yra jaunuolių, nedrįstančių bendrauti, užkalbinti nepažįstamą žmogų, bet čia jie jaučiasi jaukiai, įgauna drąsos, atsipalaiduoja“, – pažymėjo AJE koordinatorė.

Kumščius keičia žodžiai

Pasak M. Zimblienės, kultūrinė veikla neatpažįstamai keičia savęs ieškančio, pasitikėjimo stokojančio, todėl dažnai pasauliui priešiško jauno žmogaus požiūrį į save ir aplinką.

Nemaža dalis nedrąsių jaunuolių, sunkiai megzdavusių pažintis, uždarų ir vengusių bendravimo, įsitraukę į kultūrinę veiklą surado savo nišą: kai kurie pirmą kartą atidarė savo darbų parodą, kiti ėmėsi organizuoti protų mūšius, išvykas dviračiais.

„Labai džiugina, kad drovūs jaunuoliai pasikeičia: įgauna pasitikėjimo, tampa aktyvesni, pamažu atsiveria, pradeda bendrauti, o po kurio laiko išgirstu, kad jie kažką savo gyvenime pakeitė“, – pozityvia patirtimi dalijosi M. Zimblienė.

Anot jos, Atviros jaunimo erdvės lankytojus stengiamasi įtrauki į organizuojamas veiklas ar diskusijas. Taip jaunuoliai mokosi ne tik pasakyti savo nuomonę, bet ir ją apginti, argumentuoti, apsiginti ne kumščiais, o žodžiais. Vadovė pastebi, kad lankantis Atviroje jaunimo erdvėje formuojasi ir jaunuolių socialiniai įgūdžiai. Jie vienas kitą moko tvarkos, patys stebi, kad kiekvienas atėjusysis laikytųsi erdvės taisyklių.

Pasak M. Zimblienės, matymas, kaip jauni žmonės keičiasi, laisvėja, kad jiems kyla gražių idėjų, motyvuoja ir suteikia tokiam darbui prasmės.

Bendrauja per muziką

Panevėžio rajone, Ramygaloje, veikiančiame Atvirame jaunimo centre į užsiėmimus renkasi ir lietuvių, ir apylinkėse gyvenančios gausios romų bendruomenės jaunuoliai.

„Kuo dažniau jaunuoliai čia ateina, tuo jie yra linksmesni, atviresni, labiau linkę bendrauti“, – pažymi centro darbuotoja Ernesta Liužinienė.

Anot jos, AJC lankantieji jau seniau jaučiasi gana drąsūs ir atsipalaidavę. Čia jaunuoliai žaidžia tiek stalo, tiek sportinius žaidimus, mokosi dirbti kompiuteriu ar muzikuoja tam skirtame muzikos kambaryje. Į AJC atvažiuoja muzikos pedagogai, mokantys jaunuolius groti. E. Liužinienė organizuoja meninę veiklą.

Darbuotoja sako pastebėjusi, kad jauniems žmonėms labiausiai reikia tiesiog nuoširdaus bendravimo, jie nori ateiti ten, kur jaustųsi saugiai, šiltai, nebūtų varžomi. „Lietuvoje yra daug šeimų, kur vaikai, paaugliai bijo grįžti į namus dėl alkoholio problemų ar barnių. Tokios erdvės jiems suteikia saugumą bent kelioms valandoms“, – mano E. Liužinienė.

Žodžiai įstringa ilgam

Vaikų ir paauglių psichologo Dainiaus Čerbulėno teigimu, kokią įtaką kultūrinė veikla turės jaunam žmogui, daug priklauso nuo su jaunimu dirbančių organizacijų tikslų. Visgi, pasak psichologo, nepaisant jų specifinės veiklos, lavėja į jas įsitraukusių paauglių socialiniai įgūdžiai, jie mokosi bendrauti. Tas ypač svarbu paaugliams, nepatiriantiems šilumos artimoje aplinkoje, kuriems trūksta socializacijos.

Anot Vaikų dienos centre dirbusio D. Čerbulėno, vaikai ilgai prisimena jiems pasakytus žodžius ir patirtis.

„Dažnai prie manęs prieina jau suaugę tie vaikai, su kurias dirbau, ir dėkoja už kadaise pasakytus žodžius, kurie jiems padėjo“, – pasakojo psichologas.

Jo teigimu, nežinia, kas iš tiesų padeda jaunuoliui: žodžiai, išklausymas ar duotas patarimas. Pasak psichologo, svarbu suprasti, kad neformalaus darbo su jaunimu nauda nėra iš karto apčiuopiama.

„Dirbantieji su vadinamaisiais sunkiais paaugliais dažnai nusivilia. Betgi negalime žinoti, kiek gautos informacijos perdirbama jų psichikoje, kiek jie apie tai galvoja ar kiek tų girdėtų patarimų patvirtinimų gaus per gyvenimą“, – sako D. Čerbulėnas.

Patikrina laikas

Darbo su jaunu žmogumi prasmę, pasak D. Čerbulėno, galima patikrinti tik laiko tėkmėje, vaikams ir paaugliams jau suaugus. Įvairios jaunimui skirtos erdvės siūlo didelį veiklos pasirinkimą, tačiau, psichologo teigimu, neretai jaunuoliai nedrąsiai elgiasi, nėra linkę aktyviai reikšti minčių ir bendrauti.

Anot specialisto, jaunam žmogui labai svarbu būti aplinkoje, kur jį gerbia, kur visi lygūs. Net jeigu paauglys tik ramiai stebi draugišką aplinką ir mažai bendrauja su kitais, tai irgi jam padeda. To įrodymas, anot D. Čerbulėno, yra pačių paauglių pokalbiai mokykloje apie tai, kad jiems reikia erdvių be patyčių, kur galėtų įdomiai leisti laiką, mokytis bendrauti ir spręsti savo problemas.