Daugiasluoksnė ir įvairialypė Japonijos kultūra kaip magnetas masino panevėžiečius bent akies krašteliu pažvelgti į ją. Visa ši „Panevėžys – Lietuvos kultūros sostinė“ savaitė buvo skirta Japonijos kultūrai ir šios šalies meno paslaptims.
Arbatos gėrimo ceremonija, parodanti ne tik japonų vaišingumą, bet ir turtingą jų dvasinį pasaulį, itin sužavėjo panevėžiečius. U.Mikaliūno nuotr.
Kultūros pamokos gyvai
Spalvingais kimono vilkinčios merginos, kovos menų paslaptys, arbatos gėrimo ceremonija – iš pažiūros gana paprastos japonų kultūros tradicijos, tačiau jose glūdi gili gyvenimo filosofija, kurios viena svarbiausių vertybių – harmonija su pačiu savimi ir supančiu pasauliu. Šią savaitę ir panevėžiečiai turėjo unikalią progą prisiliesti prie Japonijos kultūros lobyno.
Savaitgalį šviesios Panevėžio dailės galerijos erdvės dar labiau nušvito: žiūrovams baltais kimono apsirengę vyrai, jaunuoliai ir net dailiosios lyties atstovės demonstravo kovos menų subtilybes.
Kaip pasakojo asociacijos „Aidas“ prezidentas Mantas Puodžiūnas, aikido menas yra vienas gražiausių šiuolaikinių Japonijos kovos menų, kuriame susilieja fizinio ir dvasinio tobulėjimo kelias.
Aikido tikslas – ne tik įgūdžių formavimas, bet ir charakterio tobulinimas, atsižvelgiant į amžinus gamtos dėsnius. Įgydamas galingą vidinę jėgą kovotojas mokosi išreikšti ją minkštai ir harmoningai.
„Budo“ – tai kario kelias. Jausdamas savo dvasioje harmoniją su dangumi ir žeme, žmogus gali siekti savo gyvenimo tikslų remdamasis išmintimi ir besąlygiška meile. „Aiki“ siekia nugalėti ego ir nenuoširdumą. „Aiki“ – tai nušvitimo kelias. Kovinės technikos – tai būtina disciplina asmenybės tobulėjimo kelyje“, – sakė M. Puodžiūnas.
Ne ką mažiau akį traukė ir spalvingų japoniškų kimono pristatymas. Kimono – tai ne tik tautinis japonų drabužis, bet ir savotiška istorijos knyga, mat su kiekvienu Japonijos istorijos puslapiu keitėsi ir kimono stiliai.
Kimono vadinamas nacionaliniu šalies turtu, be kurio neįmanoma įsivaizduoti japonų gyvenimo. Kimono ilgą laiką buvo laikomas prabangos, turtingumo simboliu, ir buvo dėvimas per įvairias šventes ar iškilmes. Spalvos, raštai, audinys nusako, kokiam luomui žmogus priklauso, koks jo amžius, socialinė padėtis.
Panevėžiečiai savo akimis galėjo pamatyti, kaip kimono aprengiama mergina. Tam reikia itin daug kantrybės, vikrumo, kruopštumo, nes drabužis raišiojamas kaspinėliais ir turi daug sluoksnių. Turtingos japonės vilkėdavo puošnius kimono, kuriuos sudaro net dvylika sluoksnių. Tokia apranga sveria apie 35 kg, o japonių įprastas svoris – 45 kilogramai.
Harmonijos paieškos
Dar daugiau panevėžiečių sutraukė arbatos gėrimo ceremonija, skaičiuojanti keturis šimtmečius. Japonijos ambasados darbuotoja Kristina Simonaitytė Dailės galerijoje antradienio vakarą visus norinčiuosius supažindino su gilias šaknis turinčia arbatos gėrimo ceremonija, kurios vienas pagrindinių tikslų – gebėjimas susikoncentruoti į save, savo mintis.
„Svetingumas Japonijoje prasideda nuo puodelio arbatos, kuri ruošiama iš žaliosios arbatos miltelių, atkeliavusių į Japoniją prieš maždaug 800 metų. Rūpinimasis kitais, svetingumo dvasia jau daugiau kaip 450 metų įkūnyta arbatos gėrimo ceremonijoje“, – pasakojimą apie vieną svarbiausių Japonijos tradicijų pradėjo ambasados darbuotoja.
Iš pažiūros arbatos gėrimo ceremonija nėra sudėtinga, tačiau iš tiesų net ir ne visi japonai moka šios ceremonijos subtilybių, mat kiekviena detalė, judesys turi gilią prasmę. Viskas vyksta pagal griežtai nustatytą tvarką ir judesių seką: yra tam tikri reikalavimai kambario, kuriame ruošiama arbata, interjerui, puokščių kompozicijai, vandens paruošimui, indų spalvai ir formai.
Arbatos ceremonija vyksta specialiame arbatos namelyje, kurio įėjimas labai mažytis. Tad visi svečiai, nepaisant jų statuso visuomenėje, turtinės padėties, yra priversti nulenkti galvą ir į namelį įeiti kukliai, atvira širdimi. Į kuklų namelį veda takelis per rasos sodelį, šalia – akmeninė prausyklėlė, kurioje svečiai privalo nusiplauti rankas ir išsiskalauti burną.
„Kukli namelio išorė atspindi pačios arbatos gėrimo ceremonijos estetiką ir dvasingumą. Arbatos namelis yra švari vieta, atskirta nuo pasaulio kaip vienybės“, – pasakojo K. Simonaitytė.
Į arbatos ceremoniją pakviesti svečiai turi turėti specialius reikmenis. Vienas iš jų – vėduoklė. Tik ji nėra skirta vėdintis. Istoriškai vėduoklė turėjo begalybės reikšmę ir buvo naudojama meldžiant ilgaamžiškumo.
Arbatos gėrimo ceremonijoje vėduoklė laikoma svečio simboliu. Svečiai taip pat turi turėti su savimi popierinių servetėlių, kurios gali būti naudojamos ir kaip lėkštelė saldumynams, taip pat specialią šakutę. Ir visa tai sudedama į spalvingą gražų rankinuką. Šeimininko atributas – šilkinė skarelė.
„Nors visi indai ir reikmenys prieš arbatos gėrimo ceremoniją yra kruopščiai išplaunami ir išsausinami, svečių akivaizdoje jie dar kartą yra išvalomi šilkine skarele. Šeimininkas taip tarsi apvalo savo sielą ir simboliškai nuteikia apsivalyti savo svečius“, – kalbėjo ambasados darbuotoja.
Atveria žmogaus dvasios akis
Pagrindiniai arbatos gėrimo ceremonijos principai – harmonija, pagarba, švara ir tyla. Kadangi arbatos gėrimo ceremonija į Japoniją atkeliavo kartu su dzen budizmo filosofija, jos tikslas yra atverti žmogui jo dvasią, sujungti jį su visata.
Harmonija kaip pats svarbiausias dvasinis pagrindas turi būti ir pačiame žmoguje, ir santykiuose su aplinka. Harmoningai gyventi, vadinasi, gerbti vienam kitą. O kai yra harmonija, pagarba ir švara, tylos būsena tampa savaime suprantama.
Per arbatos ceremoniją apvalomi pojūčiai: žiūrint į tapybos ritinėlį ar gėlę, apvalomas regėjimas. Įkvepiant smilkalų, apvaloma uoslė. Girdint vandens kunkuliavimą katiliuke bei vandens lašėjimą iš bambukinio vamzdelio, apvaloma klausa.
Mėgaujantis arbata, apvalomas skonis. Liečiant arbatos ceremonijos indus, apvalomi lytėjimo organai. Šitaip per ritualą sujungiamas kūnas ir dvasia, atsiranda daugiau ramybės ir aiškumo.
„Arbatos gėrimo ceremonijos vienas iš idealų – atverti žmogaus dvasios akis ir mokytis žmonių bendravimo taisyklių, kurios labai svarbios visuomeniniame gyvenime“, – sakė K. Simonaitytė.
Jau šiandien, vasario 28-ąją, panevėžiečiai turės unikalią progą išmokti ikebanos – japonų puokščių darymo meno, atsiradusio dar XV a.
Lina DRANSEIKAITĖ
