Panevėžiui įžengus į naujos patirties kupiną kultūros sostinės kelią, savanorystei atsivėrė daug platesnės ir įvairesnės galimybės.
Miesto šventės, simpoziumai, festivaliai – tradiciniai ir nauji renginiai, kuriuose persipina įvairios meno rūšys, neapsieina be savanorių.
Puošis naujais marškinėliais
Panevėžio – kultūros sostinės savanorių veiklos koordinatorius Borisas Bylinskis džiaugiasi, kad į prasmingą ir įvairiaspalvę savanorystės veiklą įsitraukė gana gausus panevėžiečių būrys. Tačiau ši niša tikrai dar neperpildyta, visi norintieji gali ir dabar verti savanoriškos veiklos baro duris.
„Pasakyk „Taip“ savanorystei“, – skelbiama Panevėžio – kultūros sostinės tinklalapyje.
Susidomėjusieji ir norintieji tapti kultūros savanoriais gali tame tinklalapyje užpildyti anketą ir bet kuriuo metu įsitraukti į veiklą.
„Kad ketinama tapti savanoriu, galima pranešti telefonu arba tiesiog ateiti į bet kurį renginį, susipažinti su ten dirbančiais savanoriais ir prisijungti prie jų“, – aiškina B. Bylinskis.
Kol kas savanoriai neišsiskiria iš kitų renginių dalyvių, jų veiklą išduoda tik darbai. Tačiau artimiausioje ateityje kultūros savanoriai turėtų pasipuošti naujais vienodais marškinėliais. Kaip teigia B. Bylinskis, lėšos tam jau gautos, tad greitai bus matyti ir rezultatas.
Kaip atrodys naujieji marškinėliai, koordinatorius tiksliai dar nežino, bet veikiausiai jie, kaip ir kultūros sostinės simbolis, bus raudonos spalvos.
Proga pasidžiaugti
„Šiemet Panevėžys tapo Lietuvos kultūros sostine. Šis garbingas titulas suteikė išskirtinį dėmesį miestui ir galimybę parodyti visai Lietuvai, kokie mes esame, kuo džiaugiamės, didžiuojamės, kiek garbingų, kūrybingų ir įdomių žmonių turime“, – sako savanorių veiklos koordinatorius B. Bylinskis.
Jis primena, kad visiems kultūros sostinės tikslams pasiekti, numatytoms programoms įgyvendinti reikia ne tik pinigų, bet ir geranoriškų, atsakingų, darbščių, iniciatyvių, veiklių žmonių, kurie mylėtų savo miestą ir norėtų dėl jo stengtis.
„Jei jautiesi tokiu panevėžiečiu, mums reikia tavo rankų – būk savanoris“, – sako B. Bylinskas ir priduria, kad savanoris – itin svarbus kultūros sostinės organizatorių komandoje.
Miesto Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėjos Loretos Krasauskienės teigimu, kiekvienas nuveiktas nors ir mažas darbas gali būti dar vienas žingsnis į įdomią, patrauklią kultūros sostinės programą.
„Svarbu, kad renginiai atitiktų panevėžiečių ir miesto svečių lūkesčius. Kuo daugiau bus patenkintųjų kultūros sostinės renginiais, tuo geriau. O prie renginių kokybės puikiai gali prisidėti ir savanoriai“, – sako vedėja.
Kultūros sostinės programos sudarytojai dar rengdamiesi šiam projektui numatė savanorystės reikšmę jame.
„Tikrąją šventę pajunta ne pasyviai, o aktyviai joje dalyvaujantieji. Todėl ir trečioji kultūros sostinės programos dalis, be pasaulio kultūrų ir koliažų idėjų, buvo savanorystės aktyvinimas“, – teigia L. Krasauskienė.
Savanoriams paklusta viskas
„Kokius darbus dirba savanoriai? Ogi pačius įvairiausius. Pavyzdžiui, salę, kurioje vyks renginys, reikia papuošti spalvotais balionais – kas nors juk turi juos išpūsti, surišti, suderinti, pakabinti. Tai gali būti tik viena iš savanorių veiklų. Be to, jie gali dalinti skrajutes, sutikti ir palydėti svečius, vertėjauti, bendrauti“, – pasakoja B. Bylinskis.
Jis teigia, kad amžius savanoriams visai nesvarbu. Tarp aktyviai kultūros baruose savanoriaujančių kelių dešimčių panevėžiečių, pasak koordinatoriaus, ir nuo pat mažų dienų savanoriauti pradėjusieji, ir tie, kurie kultūros sostinės renginiuose šį darbą išbandė pirmą kartą.
Savanoriai ne tik dalina kvietimus, lankstinukus, puošia sales, bet ir fotografuoja, filmuoja, veda ekskursijas, pasakoja svečiams apie Panevėžį. Per kultūros sostinės dienas rengiami įvairūs susitikimai, simpoziumai, į juos atvyksta daug užsieniečių. Mokantieji kokią nors užsienio kalbą sėkmingai gali bendrauti su tais žmonėmis, parodyti jiems miestą, papasakoti apie jį.
Savanoriai budi masiniuose renginiuose, žiūri tvarkos, pasitinka stotyje svečius, padeda jiems įsikurti – visus organizatorių pagalbininkų darbus sunku ir išvardinti.
Veikla tęsiasi
Kultūros sostinės renginiai prasidėjo šių metų sausio 31-ąją ugnies ir šviesos festivaliu. Nuo tada tęsiama ir plėtojama projekto „Panevėžys – Lietuvos kultūros sostinė. Kultūrų sankirta“.
tema, nuo tada kultūros sostinės programoje aktyviai dalyvauja ir savanoriai.
„Atsižvelgę į panevėžiečių norą pažinti skirtingų šalių kultūras, sugalvojome temą. Vienas iš svarbiausių tikslų – pasiekti, kad žmonės suprastų ir pajustų, jog kultūra yra jų kasdienio gyvenimo dalis. Visiems norime parodyti, kad Panevėžys yra kūrybiškas, draugiškas, europietiškas miestas“, – teigia Kultūros ir meno skyriaus vedėja L. Krasauskienė.
Miesto šventės, simpoziumai, festivaliai – tradiciniai ir nauji renginiai, kuriuose persipina įvairios meno rūšys, neapsieina be savanorių.
Kultūros savanorių programa ir skirta tiems, kurie nori tiesiogiai prisidėti prie kultūros sostinės idėjų įgyvendinimo.
„Manome, kad savanorystė – ne tik geras laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir mokymosi procesas. Tikimės, kad atsiras ir daugiau norinčiųjų talkinti per įvairius renginius“, – teigia L. Krasauskienė.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
