Alfonso Lipniūno gamtosauginės mokyklos entuziastai dviračiais išvyko į turistinį žygį. Šį kartą nutarėme aplankyti šiaudinių skulptūrų parką-parodą „Muzikiniai vakarai“. Be didelio vargo įveikę 35 km kelionę, apsilankėme unikalioje parodoje.
Išvykos tikslas buvo savo akimis pamatyti, kaip neišvaizdūs šiaudų rulonai virsta arfa, kontrabosu, fortepijonu ir kitais muzikos instrumentais. Labai nustebino parko tvora – ji buvo kaip penklinė su natomis. Įsikūrėme ant parko scenos, skubėjome pietauti, gėrėme arbatą ir džiaugėmės gražia gamta bei muzikinėmis skulptūromis.
Antrinės žaliavos buvo panaudotos kūrybos tikslams. Žinoma, ūkininkas, kuris paaukojo šiaudus, juos galėjo pakratyti savo gyvuliams tvarte arba nuvežti į biokuro fabriką, kur būtų pagaminę kuro briketus. Liūdniausia, kad kartkartėmis matome degančius dirbamų laukų plotus. Vadinasi, tie žmonės pasirenka lengviausią, bet pavojingiausią šiaudų atsikratymo būdą. Bet kaip žinia, dabar tokie ūkininkai baudžiami. Apie tai mums pasakojo mūsų biologijos mokytoja.
Šiaudinių skulptūrų kūrėjams miškininkai parūpino medienos pagaliukų, kad būtų ant ko pinti. Manome, kad tai ilgas ir kruopštus darbas.
Parodos organizuojamos jau septynerius metus. Prieš Vėlines gražios figūros pavirsta labai dideliu liepsnos fakelu. Vakare tai atrodo įspūdingai. Planuojame su tėveliais atvažiuoti ir pažiūrėti to reginio.
Mūsų mažieji dalyviai džiaugėsi nepanaudotais šiaudų rulonais ir, pasijutę kaip tikram kaime, voliojosi, šokinėjo, ėjo imtynių. Mokytojai juos įspėjo, kad tiek daug neišnaudotų energijos, nes dviračiais dar grįšime namo.
Tai dar ne visi kelionėje patirti įspūdžiai. Vadovavomės mokytojo A.Raišelio nubraižytu žemėlapiu. Sumanėme, kad reikia važiuoti pro Panevėžio nuotekų valyklą Berčiūnuose. Aplankėme didžiulę skulptūrą „Senasis Nevėžis“ ir dėl saugumo pasukome žvyruotu keliu. O ten – tik traktorių žymės, didelės balos, purvini ir neišvažiuojami takai. Pasijutome kaip Robinzonai. Bet vis tiek buvo verta važiuoti tuo keliu. Prie ūkininko sodybos išvydome visą bandą besiganančių juodgalvių avių su jaunikliais. Tai buvo gražu ir įdomu stebėti, nes daugelis iš mūsų pirmą kartą matėme tiek daug avių. Kol mes džiaugėmės jų grožiu ir gėrėjomės ėriukais, pailsėjome, tad sėkmingai pasiekėme Naujamiestį. Papietavę ir atsigavę, nusifotografavę, grįžome į namus. Buvo labai smagu.
Dėkojame savo mokytojams Janinai Morkevičienei ir Alminui Raišeliui, kad nepavargsta ir mums organizuoja vis naujų žygių dviračiais. Nors ir patyrę kai kurių sunkumų, grįžome geros nuotaikos ir pilni įspūdžių. Buvo labai smagu.
Fausta Ašmegaitė, Grėtė Pranytė, Alfonso Lipniūno pagrindinė mokykla, 7a klasė
