Po nemenkos pertraukos į Panevėžio erdves sugrįžta skulptūros, palikusios miesto centrą dėl jo rekonstrukcijos.
Penkios jau stovi Skaistakalnio parke, Marijonų sode ir Taikos alėjoje, kitas penkias montuoti Senvagėje planuojama ateinančią savaitę.
Kitąmet numatyta sugrąžinti dar septynias.
Sulaukė savo valandos
Prieš penketą metų pradėjus Laisvės aikštės, Senvagės, tuomečių Bendruomenių rūmų prieigų rekonstrukciją, iš visų centrą puošusių daugiau nei trijų dešimčių skulptūrų tik kelios buvo paliktos Senvagėje.
Kitos buvo laikinai perkeltos saugoti į Savivaldybės įmonės „Panevėžio gatvės“ teritoriją. Čia jos iki šiol laukė savo valandos.
Dabar skulptūros į miesto erdves sugrąžinamos etapais.
Šiuo metu montuojama dešimt skulptūrų, kitąmet planuojama pastatyti dar septynias. Kitas perkelti į miesto erdves numatyta vėliau.
Rangovo ieškojo su žiburiu
Panevėžio savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto Mindaugo Šagamogo teigimu, dešimt skulptūrų turėtų stovėti iki spalio pabaigos.
Nors jomis miestą papuošti tikėtasi dar iki 522-ojo Panevėžio gimtadienio, tačiau Savivaldybei rangovą pavyko surasti tik iš kelinto karto.
Paskutinį konkursą laimėjo pati jų saugotoja – „Panevėžio gatvės“.
Šie darbai Savivaldybei kainuos daugiau nei 48 tūkst. eurų su PVM.
Dauguma skulptūrų sukurtos 2005–2015 metais mieste vykusiuose penkiuose tarptautiniuose simpoziumuose ir dovanotos Panevėžiui.
Rangovas privalo įkomponavimo niuansus suderinti su Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistais bei simpoziumų, per kuriuos skulptūros sukurtos, kuratoriumi skulptoriumi Vytautu Tallat-Kelpša.
Pasak M. Šagamogo, statymo darbai nėra sudėtingi.
„Tikimės, kad spalio viduryje visos skulptūros atsistos į savo vietas ir teliks tik sutvarkyti aplinką“, – viliasi Savivaldybės atstovas.
„Šachmatininkui“ tvarko pėdas
Įmonės „Panevėžio gatvės“ direktorius Arvydas Zapalskis svarsto, kad daugiausia darbo gali būti statant „Šachmatininką“ (aut. Redas Diržys). Dabar jis išvežtas restauruoti.
„Demontuojant išplėšti tvirtinimai ir sužalotos skulptūros pėdos“, – paaiškino įmonės vadovas.
Direktoriaus teigimu, statant skulptūras konsultacijomis talkina skulptorius V. Tallat-Kelpša.
Nors penkios skulptūros – po dvi Skaistakalnio parke ir Marijonų sode, viena Taikos alėjoje – jau stovi, tačiau tebevyksta apdailos, betonavimo, aplinkos tvarkymo darbai.
„Iki galo sutvarkytų kol kas nėra. Šiandien kaip tik dirbame prie jų – pilame juodžemį, betonuojame“, – sako „Panevėžio gatvių“ atstovas Deimantas Simanavičius.
Trečiadienį planuojama lieti pamatus Senvagėje stovėsiančioms penkioms skulptūroms.
Pasak D. Simanavičiaus, pačias skulptūras čia numatoma statyti ateinantį pirmadienį.
Ilgai skulptūrų laukę panevėžiečiai, pažymi pašnekovas, yra smalsūs.
„Nepraeina taip pro šalį. Sustoję žiūri, tarpusavyje aptaria“, – sako darbų vadovas.
Stovi jau penkios
Skaistakalnio parke prie tvenkinio jau stovi anksčiau Senvagę puošusi „Vieno skalbimo istorija“ (aut. Sigitas Tallat-Kelpša), ties Žagienio upelio užtvanka atsidūrė to paties autoriaus „Suolelis vienišam“.
Marijonų sode įkurdinta „Gulinti amazonė“ (aut. Andris Varpa) ir Vytauto Tallat-Kelpšos „Prologas“, Taikos alėjoje šalia pušynėlio – „Paparčio žiedas“ (aut. D. Volkovas).
Senvagėje, maždaug toje vietoje, kur stovėjo metalinis „Panevėžio vėžys“ (autoriai Vilius Puronas, Zigmantas Kazlauskas), dabar atsiras „Valdovai“ (aut. V. Tallat-Kelpša).
„Balnas dviem“ (aut. V. Tallat-Kelpša) sugrįš kone į tą pačią vietą, kur buvo ir anksčiau Senvagėje.
Beveik ta pati vieta Senvagėje skirta ir „Auskarui“ (aut. Tautvilas Povilionis).
„Kertinis akmuo“ (aut. Alfridas Pajuodis) bus pastatytas Senvagės prieigose – link Smėlynės gatvės tilto, arčiau Panevėžio apygardos teismo.
„Šachmatininkas“ taip pat sugrįš į Senvagę, tačiau ne į ankstesnę vietą. Jis bus už pėsčiųjų tilto, arčiau terasų, Kultūros centro link. Skulptūrų stovėjimo vietos žymėtos antradienį.
Sugrąžina etapais
Dėl vietų, kuriose bus įkurdintos skulptūros, sprendė speciali darbo grupė.
Visgi V. Tallat-Kelpša svarsto, kad Senvagėje meno kūrinių galėjo būti pastatyta tankiau.
Pasak Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiojo dizaino specialisto Arvydo Narkevičiaus, skulptūras pastatyti nėra sudėtinga. Tačiau, anot jo, meno kūriniai į miesto erdves grąžinami etapais dėl finansavimo – iš karto pastatyti visas skulptūras neužteko skirtų lėšų.
Tad dar septynias skulptūras planuojama sugrąžinti kitais metais.
Į Kultūros ir poilsio parką numatyta atvežti australų menininko Benjamino Gilberto anksčiau Senvagėje stovėjusį „Prisitaikymą“.
Prie šiame parke suformuotos akmenų upelio vagos ketinama pastatyti Andriaus Siderkevičiaus skulptūrą „Gražūs“.
O industrinė metalinė V. Purono skulptūra „Panevėžio vėžys“ turėtų atsirasti „Ekrano“ marių pakrantėje.
Dalį Laisvės aikštėje stovėjusių skulptūrų planuojama pastatyti naujame skvere, kuris turėtų atsirasti vietoj senosios autobusų stoties aikštelės.
Bene labiausiai panevėžiečiai laukia Panevėžio bendrovės „Jaukurai“ vieno iš vadovų, šviesaus atminimo Vidmanto Kartano miestui dovanotos bronzinės skulptūros „Gyvenimo žuvis“.
Šis skulptoriaus Algirdo Varžinsko kūrinys – žuvį laikanti mergaitė ir berniukas – stovėjo Laisvės aikštėje ant fontano krašto ir buvo tapusi savotišku miesto simboliu.
Tikėta, kad patrynus žuvies uodegą lydės sėkmė. Dabar „Gyvenimo žuviai“ numatyta vieta Marijonų sode, kur ateityje turėtų atsirasti naujas fontanas.
