Artėjant Baltijos kelio 35-mečiui, Panevėžyje iškilo šiai progai atminti skirtas ženklas.
Ties J. Basanavičiaus ir Elektros gatvių sankirta esančioje žaliojoje zonoje pastatytas maždaug 1,90 metro aukščio metalinis geltonas rombas. Jame – žmonių figūrėlės ir užrašai „650 km laisvės“ ir „Baltijos kelias“.
Nuskenavus ant šio rombo nurodytą QR kodą galima susipažinti su Baltijos kelio istorija.
Įprasmino vietą
Tokius ženklus miestams, esantiems istorinėje Baltijos kelio atkarpoje, dovanoja ansamblis „Lietuva“. Panevėžyje vieta jam parinkta neatsitiktinai.
Baltijos kelio gyvoji grandinė driekėsi per miestą J. Basanavičiaus gatve.
Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Augusto Makricko teigimu, dovanotas ženklas tėra laikinas. Tai ne paminklas, o visai Lietuvai reikšmingo įvykio paminėjimas.
„Ženklas skirtas prisiminti vietas, per kurias ėjo Baltijos kelias, įprasminti jo sukaktį“, – sako A. Makrickas.
Kiek toks ženklas stovės Panevėžyje, dar nėra nuspręsta. Vedėjo pavaduotojas svarsto, kad galbūt visą rugsėjį, o gal ir ilgiau.
Jo manymu, jei toks reikšmingos datos pažymėjimas bus lankomas, mėgstamas miestiečių, galėtų atsirasti ir nuolatinis memorialas. Juolab kad Panevėžyje nėra su Baltijos keliu susijusių atminimo ženklų ar paminklų.
Dovana miestams
Ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Klaunauskaitė sako, kad tokie ženklai dovanojami kiekvienam Lietuvos miestui, esančiam Baltijos kelyje: du – Vilniuje, po vieną Širvintose, Ukmergėje, Panevėžyje ir Pasvalyje. Dar vieną planuojama pastatyti pasienyje su Latvija, tačiau kol kas tai derinama.
Pasak E. Klaunauskaitės, rugpjūčio 23 dieną Lietuvos ir Latvijos pasienyje abiejų kaimyninių šalių prezidentai Gitanas Nausėda ir Edgaras Rinkevičius susitiks ir simboliškai paspaus vienas kitam ranką. Prieš tai Latvijos prezidentas spaus ranką kitame pasienyje – su Estija. Tokie simboliniai prezidentų susitikimai Baltijos kelio dieną vyksta kasmet.
Vienur stovės metus, kitur – savaitę
Iniciatyva statyti šiuos miestus jungiančius paminėjimo ženklus, pasakoja E. Klaunauskaitė, kilo siekiant priminti Lietuvai svarbią datą – Baltijos kelio 35-metį.
Vyresnieji patys stovėjo Baltijos kelyje. Jaunimas apie jį girdėjo iš pasakojimų.
Ansamblio vadovė teigia pastebinti, kad jaunoji karta ypač akcentuoja laisvės svarbą. Šiemet kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu surengtose kūrybinėse dirbtuvėse studentai pasakojo, kas jiems yra laisvė, ką jų kartai reiškia Baltijos kelias.
„Ženklas skirtas prisiminti vietas, per kurias ėjo Baltijos kelias, įprasminti jo sukaktį.“
A. Makrickas
„Jiems tai asocijuojasi su laisve kurti, keliauti, kalbėti, būti savimi, dirbti be sienų. Tai ir nugulė į ženklą „650 km laisvės“, – pasakoja E. Klaunauskaitė.
Būtent tiek kilometrų nuo Vilniaus Gedimino pilies iki Talino 1989-ųjų rugpjūčio 23 dieną nusidriekė rankomis susikibusių žmonių grandinė.
„Mes simboliškai pavadinome 650 km laisvės. Baltijos kelias buvo už rankų susikibusių žmonių pareiškimas, kad visos trys Baltijos šalys siekia laisvės“, – pasakoja ji.
Kai kurie miestai Baltijos kelio ženklą žada palikti ilgesniam laikui – metams ir ilgiau, kiti nusprendė laikyti jį vos savaitę ar dvi.
Bet kokiu atveju, pasak E. Klaunauskaitės, šie ženklai – dovana savivaldybėms ir jos pačios spręs, kaip vėliau su jais elgtis.
Susikibti už laisvę
1989 metų rugpjūčio 23-iąją 19 valandą beveik kas ketvirtas Lietuvos, Latvijos, Estijos gyventojas susikibo rankomis į nenutrūkstamą 650 km grandinę.
Manoma, kad akcijoje dalyvavo per du milijonus gyventojų, iš jų milijoną sudarė lietuviai.
Taip trijų Baltijos valstybių gyventojai paminėjo 50 metų, kai Sovietų Sąjunga ir Vokietija slapta pasidalijo Vidurio ir Rytų Europą. Tą vasaros dieną 1939-aisiais Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas fon Ribentropas pasirašė dvišalę nepuolimo sutartį. Būta ir slaptų protokolų – pasidalyta Vidurio bei Rytų Europa. Taip buvo ilgam paminta Baltijos šalių laisvė.
1989 metų gegužę Taline įvyko Baltijos asamblėja, kurioje svarstyti teisiniai Baltijos valstybių nepriklausomybės atgavimo būdai.
O liepą Estijoje susirinkę trijų Baltijos šalių išsivaduojamųjų judėjimų atstovai nutarė surengti bendrą solidarumo akciją – žmonių grandine sujungti Vilnių, Rygą, Taliną.
Baltijos kelias tapo referendumu, parodžiusiu tautų troškimą siekti laisvės, ir tai buvo viena svarbiausių masinių akcijų.
O Panevėžiui joje teko išskirtinis vaidmuo. Aukštaitijos sostinė tapo vienu vos iš dviejų šalies miestų, per kuriuos nusidriekė gyvoji grandinė – visus kitus miestus Baltijos kelias aplenkė. Planuota, kad vietose, kur neužteks žmonių, bus panaudoti juodi kaspinai, bet jų neprireikė – žmonės kai kur stovėjo net keliomis eilėmis.
Švęsti laisvę
Pasak E. Klaunauskaitės, nors rugpjūčio 23-ioji yra ir Juodojo kaspino diena, ją reikia švęsti. Juk Baltijos kelias tapo dideliu ir tvirtu žingsniu į nepriklausomybę.
„Tai ypač svarbu šiuo įtemptu laikotarpiu, kai mūsų pašonėje vyksta karas“, – sako ansamblio „Lietuva“ vadovė.
Prisimenant Baltijos šalims svarbią dieną, Vilniuje penktadienį rengiamas didžiulis nemokamas koncertas ir pilietinė akcija visame Baltijos regione. Organizatoriai – valstybinis ansamblis „Lietuva“ ir Lietuvos nacionalinė filharmonija.
Režisieriaus Daliaus Abario vizijoje – po 35 metų 650 kilometrų laisvės keliu į istorinę praeitį besileidžiantis kūrėjas, kuris tik gimęs ant rankų dalyvavo gyvoje Baltijos kelio grandinėje. Ši muzikinė kompozicija sujungs Lietuvos, Latvijos ir Estijos chorus, orkestrus, šokėjus, kitus atlikėjus.
