Istorijos pabaiga: nelieka mokyklos negirdintiesiems

Iš Panevėžio švietimo žemėlapio braukiama dar viena įstaiga. Nuo rugsėjo nebelieka tris dešimtmečius vaikus su klausos negalia iš visos Lietuvos priimdavusios Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos.

Įtraukusis ugdymas ir prastėjanti demografinė situacija toliau koreguoja Panevėžio mokyklų tinklą.

Nuo rugsėjo jau ne kaip savarankiška įstaiga, o M. Karkos pagrindinės skyrius veikianti buvusi Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla šią savaitę sulaukė šalto dušo. Kitą rugsėjį jau nebegalės pakviesti mokinių – ji uždaroma.

Panevėžio savivaldybė motyvuoja negalinti leisti tokios prabangos išlaikyti mokyklą, turinčią tik devynis moksleivius.
M. Karkos pagrindinės mokyklos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų skyriaus vadovė Danutė Kriščiūnienė neslepia: žinia, kad nuo rugsėjo nebelieka tris dešimtmečius veikusios įstaigos, kurioje mokomi kurtieji ir neprigirdintys vaikai, jai buvo skausmingas smūgis.

„Mums buvo žadama, kad mokyklai tapus M. Karkos pagrindinės skyriumi niekas nesikeis, mūsų vaikai, turintys klausos negalią, toliau mokysis kaip įprastai. Mums patiems buvo šaltas dušas sužinojus, kad nemažai jų šį rugsėjį jau nebesugrįžo mokytis į mūsų mokyklą. Gal tėvus išgąsdino žinia, jog liekame tik skyrius“, – svarstė D. Kriščiūnienė.

Išsilakstė prieš rugsėjį

Pasak D. Kriščiūnienės, planuota, kad šiuos mokslo metus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų skyriuje pasitiks 24 vaikai. Tačiau vienam devintokui nusprendus mokytis kitur, subyrėjo visa devinta klasė – kad būtų galima formuoti atskirą klasę, mažiausias moksleivių skaičius turi būti keturi.

Tad ir kiti bendraklasiai turėjo rinktis kitas įstaigas – du išėjo į M. Karkos pagrindinę mokyklą, vienas – į Panevėžio mokymo centrą.

Netikėta, kad nebeliko ir ikimokyklinio ugdymo grupės, jos du vaikučius priėmė šalia esantis lopšelis-darželis „Riešutėlis“. Nebebuvo renkamos ir pradinės klasės – tris pradinukus taip pat priėmė M. Karkos pagrindinė mokykla.

„Šiuo metu turime tik jungtines 5–6 ir 7–8 klases. Iš viso vos devyni vaikai. Suprantame, kad sprendimai neišvengiami, nors ir labai skausmingi visai bendruomenei“, – sako D. Kriščiūnienė.

Direktorės teigimu, visi šie vaikai turi didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių. Mokytis kartu su girdinčiais vaikais jiems – didelis iššūkis.

Pasak D. Kriščiūnienės, daroma viskas, kad jiems integruotis M. Karkos mokykloje būtų kuo lengviau, jos mokytojams organizuojami gestų kalbos kursai.

Tris dešimtmečius veikusi Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykla nuo seno turėjo ir bendrabutį. Jame šiuo metu gyvena 14-iolika klausos negalią turinčių vaikų iš Kupiškio, Anykščių, Šiaulių rajonų.

O dar ne taip seniai buvo laikai, kai jis buvo tapęs laikinaisiais namais keturioms dešimtims mokinių.

„Kai 1998 m. pradėjau vadovauti Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklai, joje mokėsi 78 mokiniai. Tačiau prasidėjus specialiųjų poreikių turinčių mokinių integracijai į bendrojo ugdymo mokyklas, pas mus jų ėmė mažėti. Liūdna, kad mes niekada negaudavome sąrašų tų vaikų, kurie galėtų lankyti mūsų mokyklą, todėl negalėjome jų pasikviesti, aprodyti mokyklos, pakviesti dalyvauti atvirose pamokose. Tie, kurie atvykdavo susipažinti, čia ir pasilikdavo. Jeigu būtume galėję gauti po devyniais užraktais slepiamus klausos negalią turinčių mokinių sąrašus, galbūt dabar nereikėtų galvoti apie uždarymą“, – kalbėjo D. Kriščiūnienė.

Specialiųjų sąrašas trumpėja

Pasak D. Kriščiūnienės, Vilniuje tebeveikia Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų centras, Kaune ir Klaipėdoje kurčiųjų mokyklos perorganizuotos į įvairias negalias turinčių vaikų ugdymo centrus ar mokyklas, o Šiauliuose ir Telšiuose tokios mokyklos nunyko.

Panevėžio savivaldybės administracijai D. Kriščiūnienė irgi siūliusi Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklą reorganizuoti į panašią įstaigą kaip Klaipėdos Litorinos mokykla, kur ugdomi įvairias negalias turintys vaikai. Arba į ją perkelti M. Karkos pagrindinės specialiąsias klases, kuriose ugdomi lengvesnių kalbos sutrikimų turintys moksleiviai. Visgi tokie pasiūlymai pritarimo nesulaukė, tuo labiau kad M. Karkos mokykla puikiai išsitenka savo patalpose.

„Labai gaila, kad Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykla, turinti tokią gražią istoriją, savo tradicijas, sulaukusi tiek užsienio paramos, yra priversta nunykti, nors tokios specialiosios įstaigos didžiuosiuose miestuose tikrai labai reikalingos“, – apgailestauja D. Kriščiūnienė.

Kadangi mokyklos uždarymas – labai jautrus klausimas, D. Kriščiūnienė šią naujieną individualiai praneš vaikų tėvams.

14 minėtos ugdymo įstaigos darbuotojų apie tokią perspektyvą jau žino. Daliai jų bus pasiūlytos kitos darbo vietos miesto švietimo sektoriuje.

D. Kriščiūnienei atrodo keista, kad šią savaitę pranešta žinia apie uždaromą mokyklą sutapo su Savivaldybės pradėtais kiemo tvarkymo darbais – jame klojamas naujas asfaltas.

Klaus tėvų

Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė patvirtino, kad Parko gatvėje veikiantį M. Karkos pagrindinės mokyklos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų skyrių nuo ateinančio rugsėjo numatyta uždaryti. Jo jungtines specialiąsias klases ketinama perkelti į M. Karkos mokyklą.

„Taip nuspręsta, nes šiuo metu kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų padalinyje mokosi tik devyni vaikai. Pernai jis turėjo 24 moksleivius. Negalėjome įvertinti, kad po vasaros šitiek vaikų negrįš. Patys suprantate, kad laikyti tokį pastatą dėl devynių vaikų neracionalu“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja.

S. Sėrikovienės teigimu, uždaromo skyriaus du vaikai nuo kito rugsėjo bus devintokai, jie ateis į M. Karkos specialiąją klasę, o jungtinės 7–8 klasės mokiniai galės arba rinktis bendro ugdymo klasę, arba mokytis kaip specialioji kurčiųjų klasė – tai turės nuspręsti tėvai.

„Nors nuo rugsėjo nebeliks kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų skyriaus, tačiau M. Karkos mokykla bet kada galės formuoti atskiras specialiąsias klases negirdintiems ar neprigirdintiems vaikams, jeigu atsirastų reikiamas tokių vaikų skaičius“, – tvirtino S. Sėrikovienė.

Pastato likimo klausimas atviras

Švietimo skyriaus vedėja patikino, jog bus ieškoma galimybių Panevėžyje toliau mokytis klausos negalią turintiems vaikams iš kitų savivaldybių – dėl jų apgyvendinimo būtų tariamasi su „Šviesos“ ugdymo centru, jis turi bendrabutį Kranto gatvėje.

Kiek darbuotojų gautų atleidimo lapelius, pasak S. Sėrikovienės, dar anksti kalbėti. Pirmiausia reikia šį klausimą aptarti su bendruomene, nes jau sausį teks koreguoti mokyklų tinklo planą.

„Pirmas žingsnis pakoreguoti planą, o kai gausime mokyklų bendruomenių pritarimą, jau galėsime pradėti dėlioti ir visus finansinius klausimus“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja.

Kas bus daroma su ištuštėjusiu mokyklos pastatu, Savivaldybė kol kas nekalba.

„Kol kas sprendimo neturime. Dabar kalbame apie pačios Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos likimą, diskusijų apie jos patalpas kol kas nebuvo. Visi turime tartis, ko reikia Panevėžiui“, – sako Panevėžio mero patarėja Loreta Masiliūnienė.