Įsivaizduokite miestą, kuris vienu metu yra ir ant žemės, ir ant vandens. Miestą, kurio rotušėje vyksta Nobelio pokyliai, o senamiestyje vis dar gyvena viduramžiai. Miestą, kuriame karaliai vis dar turi rūmus, o sargybiniai keičiasi pagal griežtą protokolą, kur galima susitikti su legendine ABBA arba pamatyti nuskendusią didybę. Taip, tai – Stokholmas. Skaičiuojantis daugiau nei 770 metų istoriją, stilingas, tvarkingas, nepaprastai jaukus ir įtraukiantis.
Smagu, jog daugumą Švedijos sostinės vietų galima aplankyti tiesiog pėsčiomis.
O pažintį reikėtų pradėti nuo Gamla Stano. Tai ne šiaip senamiestis, o vieta, kur 1252 metais prasidėjo Stokholmo istorija.
Čia dar viduramžiais susiformavo pirmoji gyvenvietė, kuri laikui bėgant virto dabartine Švedijos sostine.
Šiandien ši miesto dalis laikoma vienu didžiausių ir geriausiai išsilaikiusių viduramžių miesto centrų Europoje – ir ne be reikalo.
Vos tik peržengęs senamiesčio slenkstį, pasijunti tarsi atsidūręs laiko mašinoje.
Gatvės čia siauros ir vingiuotos, grįstos akmenimis, o iš abiejų pusių jas supa šiltais geltonais, oranžiniais ir raudonais tonais nudažyti senoviniai namai.
Ši vieta – gyva, judri, bet kupina senovės: kiekvienas kampelis tarsi pasakoja savo istoriją.
Net ir žiemą Gamla Stanas atrodo lyg iš pasakos: sniegu padengti stogai, žibintų šviesa sukuria nepakartojamą atmosferą.
Tai – puiki vieta klajoti be tikslo, dairytis, atrasti, pajusti.
O jeigu mėgstate smulkmenas – atkreipkite dėmesį į Marten Trotzigs grand, siauriausią Švedijos gatvelę. Ji vos 90 centimetrų pločio – tiek, kad dviem žmonėms prasilenkti darosi keblu!
Šis mažytis takelis – tik viena iš daugelio paslėptų senamiesčio staigmenų.
Gatvelė pavadinta vokiečių kilmės pirklio verslininko Marteno Trotzigo vardu, XVI a. jis atvyko į Stokholmą ir įsigijo pastatų netoliese.
Gatvelė turi apie 36 laiptelius.
Tai viena labiausiai fotografuojamų vietų Gamla Stane – tiek dėl savo siaurumo, tiek dėl ypatingos atmosferos.
Karalių rezidencija
Gamla Stano širdis – seniausia mieste Stortorgeto aikštė, kurioje akį traukia spalvoti fasadai, tapę Stokholmo senamiesčio simboliu.
Ši aikštė kadaise buvo miesto turgus, vėliau – politinių dramų arena: čia 1520 m. įvyko vadinamasis Stokholmo kraujo praliejimas, kai Danijos karalius Kristianas II įsakė nužudyti daugiau nei 80 Švedijos bajorų.
Aikštė dabar gyva ir šviesi – čia rasite kavines, suvenyrų parduotuvėles, o žiemą – vieną gražiausių kalėdinių mugių visame Skandinavijos regione.
Vos keli žingsniai nuo aikštės stūkso Stokholmo karališkieji rūmai – Kungliga Slottet.
Tai vieni didžiausių karališkųjų rūmų Europoje, turintys daugiau nei 600 kambarių.
Rūmai pastatyti XVIII a. po to, kai gaisras sunaikino senesniuosius Tre Kronor rūmus – jie ir šiandien yra oficiali Švedijos karaliaus rezidencija.
Rūmų viduje įrengti keli muziejai: įspūdingas lobynas karūnų ir regalijų, čia galima pasigrožėti ir XVIII–XIX a. interjeru, sidabriniu karalienės Kristinos sostu, įvairiais antikvariniais daiktais, ginkluote, nepaprasto grožio karietomis, kostiumais ir dar daug neįkainojamą istorinę vertę turinčių dalykų.
Beje, nepraleiskite progos pamatyti vasarą kasdien vykstančią sargybos pasikeitimo ceremoniją.
Turistų itin mėgstama ceremonija pritraukia minias stebėtojų.
Miesto ikonos
Netoli rūmų stovi Storkyrkan – seniausia Stokholmo bažnyčia, dar vadinama Didžiąja katedra.
Ji pastatyta XIII a. ir buvo svarbiausias religinis pastatas mieste, kuriame vykdavo karališkosios vestuvės ir karūnacijos.
Viduje slepiasi tikras meno šedevras – medinė Šv. Jurgio ir drakono skulptūra, sukurta dar 1489 m.
Ji simbolizuoja gėrio pergalę prieš blogį ir yra viena iš ikoninių bažnyčios detalių.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į senovinį altorių, vitražus ir karališkąjį sostą, kuris ir šiandien naudojamas iškilmėse.
Stokholmo miesto rotušė (šved. Stadshuset) – tai ne tik architektūrinis šedevras, bet ir viena svarbiausių bei labiausiai atpažįstamų Švedijos sostinės vietų.
Tai miesto simbolis, kuris didingai iškyla daugiau nei 100 metrų virš Malareno ežero krantų.
Rotušės bokštą puošia trys auksinės karūnos – Švedijos herbo simbolis.
Šios karūnos matomos iš toli ir primena šalies monarchines šaknis bei istorinę didybę.
Bokštas vasaros sezonu atviras lankytojams, o užkopus į viršų atsiveria vienas gražiausių panoraminių Stokholmo vaizdų – salos, ežerai, senamiestis ir šiuolaikiniai rajonai susilieja į vieną kvapą gniaužiantį paveikslą.
Kur teikiamos Nobelio premijos
Pati rotušė pastatyta tarp 1911 ir 1923 metų pagal architekto Ragnaro Ostbergo projektą.
Ji sukurta nacionalromantiniu stiliumi, statybose panaudota daugiau nei 8 milijonai raudonų plytų. Nors oficialiai tai miesto tarybos pastatas, didžioji dalis jo funkcijų yra reprezentacinės – čia vyksta priėmimai, tarptautiniai susitikimai, o vieną kartą per metus – pasaulio dėmesį prikaustanti ceremonija.
Tai – Nobelio premijos banketas, rengiamas gruodžio 10-ąją, Alfredo Nobelio mirties dieną.
Ceremonija vyksta Mėlynojoje salėje (Blå hallen) – nors pavadinimas byloja apie mėlyną spalvą, iš tiesų salė niekada tokia nebuvo.
Architektas planavo ją apmūryti mėlynais akmenimis, bet vėliau nusprendė palikti natūralią plytų spalvą.
Salėje įrengti didžiausi vargonai Skandinavijoje – tai tikras technikos ir akustikos stebuklas.
Rotušės vidinis kiemelis, atveriantis Malareno ežero grožį, – puiki vieta atsipūsti, pasigrožėti architektūra ar išgerti kavos.
Kiemo teritoriją ir prieigas puošia vietinių menininkų skulptūros. Šioje vietoje dažnai rengiami vasaros koncertai, o vakarėjant čia renkasi tiek vietiniai, tiek turistai – pasigrožėti saulėlydžiu virš vandens.
Nuskendusi didybė
Djurgardeno saloje stovi pastatas, kuris iš išorės primena didžiulį senovinį laivą. Tai – Vazos muziejus (Vasamuseet) – vienas lankomiausių muziejų visoje Skandinavijoje ir vienintelis pasaulyje, kuriame eksponuojamas beveik visiškai išlikęs XVII a. karo laivas.
Laivas „Vaza“ turėjo tapti Švedijos karo laivyno pasididžiavimu ir svarbiu simboliu karaliaus Gustavo II Adolfo jūrinių ambicijų laikais.
1628 m. rugpjūčio 10 d., lydimas dūdų gausmo ir minios šūksnių, laivas išplaukė iš Stokholmo uosto į savo pirmąją – ir paskutinę – kelionę.
Vos išplaukęs, apie 1300 metrų nuo kranto, kai dar nebuvo nė pasiekęs atviro vandens, laivas pateko į silpną šoninį vėją, pasviro ir… nuskendo prieš tūkstančius apstulbusių žiūrovų.
Priežastis paprasta – laivas buvo per sunkus, o konstrukcijos sprendimai neatlaikė realių sąlygų. Žuvo apie 30–50 įgulos narių. Ši tragedija tapo vienu garsiausių laivų statybos fiasko Europos istorijoje.
„Vaza“ ilgus šimtmečius gulėjo Malareno ežero dugne, kur šaltas, sūrokas vanduo puikiai saugojo medieną.
1956 m. laivo nuolaužas atrado povandeninės archeologijos entuziastas Andersas Franzénas. Po ilgų ir sudėtingų paruošiamųjų darbų, 1961 m. laivas iškeltas į paviršių – tai buvo vienas didžiausių jūrinės archeologijos pasiekimų istorijoje.
Mokslininkai ėmėsi kruopštaus darbo: tyrinėjo konstrukciją, surinko ir grąžino į vietas tūkstančius dalių.
Galiausiai 1990 m. atidarytas specialiai šiam laivui pastatytas muziejus – Vasamuseet, kuris greitai tapo tikru Stokholmo turistiniu magnetu.
Vos įžengus į muziejų prieš akis atsiveria įspūdingas, 69 metrų ilgio ir 50 metrų aukščio laivas, kuris stovi kaip sustingęs milžinas – tamsaus medžio, su įmantriais raižiniais.
Vazos muziejuje lankytojai gali ne tik grožėtis laivu iš skirtingų aukštų (muziejus turi 6 apžvalgos lygius), bet ir išvysti originalius daiktus, rastus laive: indus, įrankius, ginklus, drabužių fragmentus, monetas. Taip pat pamatyti dokumentinius filmus apie laivo iškėlimo operaciją, restauravimą, aplankyti interaktyvias ekspozicijas, kuriose galima pačiupinėti laivo detales, suprasti fizikos principus, dėl kurių laivas nuskendo.
Švedijos popkultūros lobynas
Stokholmas turi daugybę įspūdingų muziejų, tačiau tik vienas iš jų dainuoja, šoka ir blizga auksiniais kostiumais – tai ABBA muziejus.
Čia kiekvienas lankytojas gali pasijusti tarsi penktasis legendinės grupės narys – pabūti scenoje, įrašyti dainą ar įšokti į platforminius batus.
Šis muziejus – tikra Švedijos vizitinė kortelė, pasakojanti apie vieną sėkmingiausių popgrupių pasaulyje.
Net jei nemanote esantis didelis ABBA gerbėjas – po vizito čia išeisite su šypsena ir skambančiomis melodijomis galvoje.
Kaip viskas prasidėjo?
ABBA – tai Agneta, Bjorn, Beni ir Ani Frid – keturi talentingi atlikėjai, kurių keliai susikirto 1970-ųjų pradžioje.
1974 m. jie laimėjo „Eurovizijos“ dainų konkursą su daina „Waterloo“, ir nuo tada tapo globaliu fenomenu.
Nuo „Dancing Queen“ iki „Chiquitita“, nuo „Gimme! Gimme! Gimme!“ iki „The Winner Takes It All“ – jų hitai skambėjo – ir tebeskamba – visame pasaulyje.
ABBA pardavė daugiau nei 400 milijonų albumų, jų muzika įkvėpė miuziklus („Mamma Mia!“), filmus ir ištisas kartas.
ABBA muziejus duris atvėrė 2013 m. gegužę, Djurgårdeno saloje, netoli kitų svarbiausių Stokholmo lankytinų vietų. Muziejus pasakoja ne tik apie keturis žmones – jis atskleidžia Švedijos muzikinės industrijos augimą, tarptautinio pripažinimo kelią ir net tam tikrą kultūrinį virsmą. Jame pamatysi, kaip švediška popmuzika pakeitė pasaulį, o ABBA tapo ryškiausia žvaigžde.
Vandens taksi
Stokholmas – tai miestas, kurį būtina pamatyti nuo vandens. Tai ne tik patogus, bet ir poetiškas būdas atrasti Švedijos sostinę.
Nuo vandens ji atskleidžia visai kitą savo veidą.
Stokholmas – tai ne vienas miestas, o sala po salos. Jis įsikūręs net 14-oje salų, kurias jungia apie 60 tiltų, o miesto kraštovaizdį formuoja ne dangoraižiai, o vandenys: Malareno ežeras, Baltijos jūra, kanalai, įlankos, uostai ir gamtos oazės.
Visa tai drauge kuria unikalią galimybę – plaukti miesto viduriu ir grožėtis architektūra, žaluma bei istorija iš vandens.
Pasiplaukiojimas valtimi ar turistiniu laiveliu leidžia pažvelgti į gerai pažįstamus objektus – Stokholmo rotušę, Karalių rūmus, Gamla Stano senamiestį.
Kelionė tarp salų laiveliu – romantiška, atpalaiduojanti ir labai švediška.
Skoniai iš Šiaurės
Keliaujant po Švediją būtina ragauti ne tik akimis – tradiciniai švediški valgiai yra neatsiejama šalies kultūros dalis.
Švedai vertina paprastumą, kokybę ir natūralumą, todėl jų virtuvė – tobula jaukumo ir skonio pusiausvyra.
Nuo kaimiškų kukulių iki elegantiškai patiektos lašišos, nuo gausaus užkandžių stalo iki karališkų desertų.
Ką privalu paragauti?
Köttbullar – švediški mėsos kukuliai.
Šis patiekalas – tikra švediška klasika. Kukuliai patiekiami su bulvių koše, bruknių uogiene ir sodriu rudu padažu – šiltas, sotus ir nostalgiškas maistas, kurį švedai vadina namų skoniu.
Gravad lax – marinuota lašiša.
Plonai pjaustyta, krapais pagardinta sūdyta lašiša dažnai patiekiama su švelniu garstyčių ir krapų padažu (hovmästarsås) bei skrudinta duona. Tai subtilus, bet labai švediškas užkandis.
Švedai dievina silkę ir jos čia rasite pačios įvairiausios: marinuota su krapais, garstyčių padaže, su česnakais, pomidorais, medumi. Ji valgoma su virtomis bulvėmis, duona – verta paragauti.
Västerbottensost – Švedijos sūrių pasididžiavimas.
Šis brandintas kietasis sūris, kartais vadinamas Švedijos parmezanu, pasižymi sodriu, kiek riešutiniu skoniu. Jis naudojamas kepiniuose, patiekiamas su krekeriais arba kaip užkandis prie vyno.
Galiausiai nepamirškite „fika“ – švediškos kavos kultūros.
Tai kasdienė pertraukėlė su kava ir saldumynais, kurios švedai neatsisako net darbų įkarštyje. Populiariausias „fika“ palydovas – kanelbulle, t. y. cinamoninė bandelė, kuri valgoma dar šilta.
Švedų virtuvė – tai paprasta, bet išskirtinė gastronominė kelionė, kurioje kiekvienas patiekalas įkūnija šiaurietišką dvasią.
Tad keliaudami po Stokholmą ne tik žiūrėkite, bet ir ragaukite!
