1989 metais Europoje vyko ypatingi politiniai ir socialiniai virsmai, visiems laikams pakeitę jos veidą. Vienas įspūdingiausių – Baltijos kelias Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, didžiausia taiki demonstracija XX a. Europos istorijoje, pavyzdžio neturėjusi 2 milijonų rankomis susikibusių žmonių grandinė, išreiškusi ryžtingą protestą prieš sovietinę okupaciją ir laisvo bei demokratiško gyvenimo troškimą. Metai bėga, o ši unikali patirtis išlieka mūsų savasties dalimi.
2014 m. savo istorinių įvykių ketvirčio amžiaus sukaktį minėsime ne tik mes, Baltijos kelio dalyviai, bet ir kitos Europos tautos – 1989 m. pirmąsias pergales pasiekė lenkų „Solidarumas“, čekų ir vengrų demokratiniai judėjimai, griuvo Berlyno siena.
2013 m. prasidėjo naujas didžiausios Europos skaitmeninės bibliotekos „Europeana“ projektas – „Europeana 1989“. Jo tikslas – pažymėti šias sukaktis, sukuriant gyvybingą, asmeninių patirčių kupiną to meto Europos paveikslą. Paveikslą, kurio autoriai – ne vyriausybės, institucijos, net ne istorikai, o paprasti žmonės, neabejingi savo šaliai ir vieni kitiems. Kiekvieno mūsų asmeninė patirtis yra tas spalvotas taškelis pasaulio mozaikoje, be kurio ji būtų skurdesnė. Šį kartą kuriamas virtualus Europos žemėlapis, kuriame savo laiką ir vietą galime atrasti kiekvienas – projektas skatins gyventojus teikti asmeninius prisiminimus, nuotraukas, suvenyrus, dokumentus, vaizdo ir garso įrašus į specialiai tam tikslui sukurtą interneto svetainę www.europeana1989.eu.
Septyniose šalyse – Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – rengiamos specialios atsiminimų surinkimo dienos, kurių metu bus renkamos šios atmintinos relikvijos. Taip pat gyventojai bus mokomi skaitmeninti ir kelti į internetą savo asmeninius liudijimus. Projekto partneriai, besirūpinantys Baltijos kelio įamžinimu skaitmeninėje bibliotekoje „Europeana“ – Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės bibliotekos, Baltijos kelio ambasadoriais projekte tapo prof. Vytautas Landsbergis (Lietuva), Sarmitė Elertė (Latvija) ir Tunė Kelamas (Estija).
Rugpjūčio mėnesį atsiminimų surinkimo akcijos vyks Vilniuje (rugpjūčio 9–10 d.), Panevėžyje rugpjūčio 13 d.), Rygoje (rugpjūčio 23–24 d.) ir Taline (rugpjūčio 30–31 d.).
Atsiminimų surinkimo akcijos Panevėžyje, kuri vyks Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, organizatoriai – G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Panevėžio kraštotyros muziejus ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Tą dieną kviesime visus „perkraustyti stalčius ir savo asmeniniu istorijos gabalėliu pasidalyti su kitais“, kaip „Europeanos 1989“ atidarymo renginyje Varšuvoje birželio 10 d. sakė projekto ambasadorius Lenkijoje Tadeušas Mazoveckis, pirmasis Lenkijos ministras pirmininkas „Solidarumui“ laimėjus rinkimus Lenkijoje.
Panevėžio ir kitų Lietuvos vietovių gyventojai, kurie norės tai padaryti, kviečiami atvykti į G. Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką, kurioje galės pateikti savo liudijimus, juos aprašyti, projekto komandos padedami suskaitmeninti, kelti į internetą ir pamatyti rezultatą.
Ką domins galimybė vėliau savarankiškai kelti į internetą kokius nors dokumentus ar papildyti duomenis, bus mokomi tai padaryti.
Atsiminimų surinkimas nesibaigs akcijomis. Visą laiką bus galima juos pateikti, o skaitmeninti galės padėti ir biblioteka. O rugpjūčio 13 d. turėsime puikią progą senų bendražygių susitikimui, Sąjūdžio spaudos 25-mečiui skirtos parodos atidarymui, ir, žinoma, susipažinti su naujomis informacinėmis technologijomis ir jų kuriamais įrankiais, kurie mūsų istoriją daro prieinamą ir įdomią visam pasauliui.
Projektas „Europeana 1989“ sukūrė dar vieną progą Baltijos šalims grįžti į Baltijos kelio laikų vienybę. „Mes kūrėme istoriją!“ – toks projekto šūkis. Nuo mūsų priklauso ir istorinės atminties puoselėjimas.
Agnė DAUJOTAITĖ
