Kad nelaimės nevaikšto po vieną, įsitikino panevėžietė
Vida Bružienė. Ištekėjusi vyrą parsivedė į tėvo butą Danutės g. Dešimt metų
kartu, trys gimę sūnūs, skyrybos. Teismas vieną kambarėlį dviejų kambarių bute
priteisė buvusiam sutuoktiniui, kitame liko gyventi V.Bružienė su vaikais.
Paskui buvo dar vienas ne mažiau skaudus likimo smūgis – moteris atleista iš
darbo. Menkutė pašalpa iš Darbo biržos buvo mokama pusę metų. Pradėjo augti
skolos už komunalines paslaugas, reikėjo maitinti tris vaikus, nes jų tėvas savo
atžalomis nesirūpino ir alimentų mokėti nesirengė. “Jo skola vaikams siekė 8
tūkst. litų. Pradėjusi žygius skolą išsireikalauti per teismą, vėliau pasigailėjau, nes būtent dėl šio žingsnio likome be namų”,- sakė V.Bružienė.
Vyrui priklausanti buto dalis buvo parduota
1999-aisiais. Deja, trijų vaikų motinos viltys atgauti sūnums priklausančius
pinigus taip ir neišsipildė. “Man buvo pasakyta, kad už butą turiu skolų, tad už
buvusiam vyrui priklausiusį kambarį gauti pinigai skirti joms padengti”,- tokį
paaiškinimą iš skolų išieškotojų išgirdo V.Bružienė. 2003-iaisiais moteris
neteko ir jai priklausančios buto dalies – šeima iškraustyta tiesiog į gatvę,
nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Invalide tapusi moteris iki šiol moka
skolas, kaip tikina, nežinia už ką. Kas mėnesį atskaičiuojama iš jos invalidumo
pensijos, tačiau antstoliai, pasak V.Bružienės, nė nesiteikia paaiškinti, už ką
ji šį kartą skolinga ir kiek ilgai jai teks vilkti skolų naštą.
Mano esanti apgauta
Negavusi nė cento antstoliams pardavus buvusiam sutuoktiniui priklausantį kambarėlį V.Bružienė nenuleido rankų. Ji kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą, prašydama įvertinti antstolių veiksmų teisėtumą. Išnagrinėjęs ieškinį dėl buto pardavimo be varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu teismas V.Bružienės ieškinį atmetė. Skundai apie, jos nuomone, neteisėtai kitam tikslui panaudotas lėšas pasiekė Teisingumo ministeriją. Deja, valdininkai antstolių kaltės neįžvelgė – antstolių kontora buvo gavusi vykdomuosius raštus iš buvusio V.Bružienės vyro Šilumos tinklų (dabar – AB “Panevėžio energija”) naudai išieškoti daugiau nei 6 tūkst. litų, dar beveik 300 litų išlaikyti vaikus vengiantis vyriškis turėjo sumokėti valstybės naudai – skolos išieškojimo išlaidas. Dėl šios priežasties už jam priklausiusią buto dalį gauti pinigai pervesti minėtiems išieškotojams. Pinigų likutis – 1251 litas turėjo būti išmokėtas V.Bružienei, tačiau moteris Teisingumo ministerijai skundėsi jų negavusi. Tada dar teismo antstolių kontoros vyresnioji teisininkė antstolė Violeta Bespalovienė paaiškino, kad kontora siuntė kvietimus V.Bružienei, kad šioji ateitų pasiimti pinigų, tačiau ji neatvyko. Ministerija pabrėžė, kad antstoliai vaikams išlaikyti skirtų pinigų negalėjo panaudoti kitoms skoloms padengti, ir patarė V.Bružienei jų veiksmus apskųsti teismui. Trijų vaikų motina į teismą nesikreipė ir teisybės nebeieškojo.
Šeima iškraustyta į gatvę
Buvusiam vyrui priklausiusį kambarį įsigijo panevėžietė Danutė Trumpienė. “Manau, kad pirmiausia parduodamą kambarį pirkti turėjo pasiūlyti man, nes aš gyvenu šiame bute. D.Trumpienės dukra dirbo vienoje nekilnojamojo turto agentūroje, matyt, iš jos ir sužinojo apie pigiai – už 8 tūkst. litų parduodamą kambarį”,- apie kelerių metų senumo įvykius pasakojo V.Bružienė. Naujoji buto dalies savininkė įsigytame būste taip ir negyveno. Negandų palaužta moteris mano, kad D.Trumpienė nė neketino čia apsistoti, kol neišsikraustys V.Bružienė su vaikais.
Bėdų lavina griūte užgriuvo daugiavaikę motiną – vyresnysis sūnus pateko į įkalinimo įstaigą, sunkiai susirgo vidurinysis Rolandas. Jam prireikė inkstų donoro. Kad išgelbėtų sūnaus gyvybę, mylinti motina paaukojo jam savo inkstą. Ilgi mėnesiai ligoninėje, išlaidų reikalavęs gydymas. Sūnus tapo pirmos grupės invalidu. 2002-aisiais į šeimos duris vėl pasibeldė antstoliai – už skolas buvo paskelbtas V.Bružienei priklausančios buto dalies pardavimas be varžytinių.
Moteris teigia ir dabar nesuprantanti, už kokias skolas buvo atimtas šeimos būstas – iš jos gaunamos 320 litų invalidumo pašalpos jau seniai buvo atskaičiuojami pinigai skoloms padengti. Jai ir sūnums priklausiusią buto dalį įsigijo D.Trumpienė. Naujoji šeimininkė ir paprašė teismo savo noru iš jai priklausančio buto neišsikeliančius Bružus iškeldinti įstatymų numatyta tvarka. Šeimai priklausantys daiktai atsidūrė gatvėje, o invalidė motina su vaikais liko benamiais. Už 16 tūkst. litų įvertintą buto dalį V.Bružienė tikina negavusi nė cento – visi pinigai skirti didžiulėms skoloms už šildymą ir komunalines paslaugas padengti.
Skolos tapo neatsiejama gyvenimo dalimi
V.Bružienei iki šiol atskaičiuojami pinigai iš invalidumo pensijos. “Antstoliai pasiima pusę pensijos. Kaip man gyventi iš poros šimtų litų – susimokėti mokesčius, pavalgyti, nusipirkti vaistų? Buvau nuėjusi pas vykdomąjį raštą siuntusį antstolį Andrių Bespalovą, kad paaiškintų, už ką, kam ir kiek esu skolinga, tačiau mane priėmusi antstolė V.Bespalovienė pakišo kažin kokius popierius, o mane dominančio atsakymo taip ir nesulaukiau”,- tikino “Sekundės” pašnekovė.
Ilgus metus skolininkės etiketės neatsikratanti moteris mano, kad ja, menkai išmanančia įstatymų subtilybes, naudojamasi. “Aš nebeįsivaizduoju, kam aš skolinga šį sykį, negi 16 tūkst. litų, gautų pardavus mano su vaikais buto dalį, neužteko?”- stebėjosi ir piktinosi V.Bružienė.
Solidarumas, kai vienas moka už visus
Kaip “Sekundei” teigė su V.Bružienės skolų išieškojimo bylomis susipažinęs antstolis Algis Balsevičius, V.Bružienė buvo apsilankiusi V.Bespalovienės, A.Bespalovo ir A.Balsevičiaus antstolių kontoroje, tačiau susijaudinusi moteris neklausė skolų išieškotojų paaiškinimų, o liejo savo nuoskaudas. Apie visą daugiavaikės motinos prasiskolinimo istoriją A.Balsevičius pabrėžė negalįs kalbėti, nes 1999-aisiais, kai prasidėjo V.Bružienės nemalonumai, antstoliai buvo pavaldūs teismui ir veikė kaip valdiškos kontoros.
“Aš tegaliu paaiškinti, už ką dabar iš V.Bružienės pensijos išskaičiuojami pinigai”,- sakė antstolis. Skolų išieškotojai gavo Panevėžio apylinkės teismo sprendimą. Šių metų sausio 21 d. teismas V.Bružienei ir kitiems bute gyvenusiems asmenims priteisė sumokėti 2900 litų už komunalines paslaugas. “Dalys, kiek kiekvienas gyventojas turi sumokėti, nenurodomos. Vadovaujantis įstatymais, jei kiekvieno skolininko skolos dalis nenustatyta – skolininkas vienas. Jei kiti skolininkai nemokūs, už juos skolą grąžina turintysis pajamų”,- teigė A.Balsevičius.
Į teismą V.Bružienę buvo padavusi ir D.Trumpienė – prašė jį įpareigoti V.Bružienę sumokėti 2003-iaisiais atsiradusią moteriškės 764 litų skolą už komunalines paslaugas. Šią skolą V.Bružienė grąžino. Tačiau liko skolinga 148 litus antstoliams. “Siuntėme raštą ir prašėme geranoriškai padengti skolos išieškojimo išlaidas, tačiau skolininkė to nepadarė. Dabar ši suma bus išskaitoma iš jos gaunamų pajamų”,- sakė A.Balsevičius. Jis tvirtino pasirengęs kontoroje priimti V.Bružienę ir atsakyti į visus moteriai rūpimus klausimus, susijusius su šiuo metu esančiomis jos skolomis.
Įstatymai numato, kad nepatenkintieji antstolių darbų jų veiksmus gali apskųsti teismui. Už tai žyminio mokesčio mokėti nereikia.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Kelerius metus V.Bružienę slegianti našta invalidei trijų vaikų motinai tapo nebepakeliama – už skolas praradusi būstą, moteris dabar jas moka iš savo menkutės invalidumo pensijos, nė nežinodama, už ką ir kam skolinga.
