Nors šeimos advokatas – užsieniečių privilegija, teisininkai linkę manyti, jog pamažu ir mūsų šalyje einama prie šios tradicijos. Šeimos krizės, darbdavio savivalė, rietenos dėl turto, vengimas išlaikyti vaikus – šios ir kitos problemos žmones verčia praverti advokatų kontorų duris. “Įstatymai tampa vis sudėtingesni. Anksčiau skyryboms pareiškimą buvo galima parašyti be teisininko pagalbos, pažvelgus į teismo koridoriuje pakabintą pavyzdį, dabar to nebepakanka – būtina žinoti daugybę niuansų”,- teigė advokatas Sigitas Žostautas.
Kai baigiasi meilė, prasideda teismai
Buvęs AB “Ekranas” juristas S.Žostautas advokato praktika verčiasi vos kelis mėnesius, tačiau, pasak teisininko, klientų, patikinčių jam spręsti iškilusias teisines problemas, netrūksta. “Skyrybos, ginčai dėl turto, neteisėtas atleidimas iš darbo, su įmonių veikla susiję rūpesčiai – bene dažniausios kreipimosi į advokatą priežastys”,- sakė S.Žostautas.
Jei jau du, kadaise vienas kitam amžiną meilę prisiekę žmonės nebegali gyventi kartu, belieka pasistengti, kad sutuoktinių ryšiai nutrūktų civilizuotai, be pykčio protrūkių, abipusių kaltinimų. Klysta manantieji, kad skyrybų procesas brangiai kainuoja. “Jei norą skirtis pareiškia abu sutuoktiniai, teismas juos išskiria be didelio vargo. Net žyminio mokesčio už tai mokėti nereikia. Tačiau būtina įvykdyti tris sąlygas – santuoka turi trukti ilgiau kaip metus, besiskiriantieji teisėjui privalo pateikti sutartį, kurioje aptariamos turto pasidalijimo ir rūpinimosi vaikais sąlygos. Dar viena sąlyga – abu sutuoktiniai turi būti visiškai veiksnūs – galintys atsakyti už savo veiksmų pasekmes”,- aiškino teisininkas. Šis santuokos nutraukimo būdas, pasak S.Žostauto, pats trumpiausias ir greičiausias, nereikalaujantis nei didelių išlaidų, nei streso.
“Deja, atsisveikinti civilizuotai sutuoktiniams ne visada pavyksta – sunku peržengti principus, užgniaužti pyktį. Skyrybų procesas sudėtingesnis, jei du kartu gyvenę žmonės nesutaria, kaip pasidalyti kartu užgyventą turtą. Tokios bylos dažnai trunka metų metus, ypač kai nė vienas iš sutuoktinių nėra linkęs eiti į kompromisą”,- pasakojo advokatas. Apsisprendusioms santuoką nutraukti poroms teisininkas pataria rinktis didelių išlaidų nereikalaujantį skyrybų procesą, tačiau jei tai dėl tam tikrų priežasčių neįmanoma, jis pasirengęs savo klientams padėti surasti optimaliausią išeitį iš susiklosčiusios abiem pusėms nemalonios situacijos. “Skyrybos neretai tampa nesibaigiančiu santykiu aiškinimusi, advokatas – pašalinis žmogus – čia gali pagelbėti savo autoritetu”,- mano S.Žostautas.
Nenorintiesiems mokėti alimentų ir užsienyje nebesaugu
Net ir po skyrybų buvę sutuoktiniai turi juos siejančių dalykų. Lietuvoje įprasta, kad po skyrybų nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su motina. Tėvo pareiga – padėti materialiai atžalas išlaikyti. Puiku, jei tėvas suvokia savo atsakomybę, tačiau realybė dažnai būna kitokia – antstolių kontoros užverstos ieškiniais – šeimą likimo valiai palikusieji tik ir ieško progų, kaip išsisukti nuo jiems itin nemalonios pareigos. Nors senaties termino išieškant vaikams skirtą išlaikymą nėra – teismo priteistus pinigėlius gali tekti mokėti ir iš pensijos, manančiųjų, kad pavyks prasigyventi vaikų sąskaita vis dar pasitaiko.
Advokatas S.Žostautas tvirtina: vilties sulaukti teisėtai vaikams priklausančių pinigų yra net tada, kai jų tėvas išvykęs gyventi ar dirbti į užsienį. “Surasti pradingėlį ir priminti jo pareigą lengva, jei toks žmogus gyvena vienoje iš Europos Sąjungos šalių, – mūsų teismų sprendimai galioja ir ES šalyse. Prireikus galima paskelbti vaikus pamiršusio asmens paiešką”,- tvirtino teisininkas.
Jei neatsakingas tėtis gyvena ne ES šalyje, anot S.Žostauto, viskas priklauso nuo to, ar Lietuva su šia šalimi yra sudariusi teisinės pagalbos sutartį – tuomet lėšos vaikui išlaikyti išieškomos pagal sutartį.
“Vengiantieji išlaikyti nepilnamečius vaikus gali užsitraukti rimtų nemalonumų, jie gali būti išsiųsti iš užsienio šalies ir sugrąžinti į Lietuvą”,- teigė S.Žostautas.
Prieš nesąžiningus darbdavius žemintis neverta
Advokato kontoroje apsilanko ir darbdaviais nusivylę klientai. “Jei profsąjungos, turinčios ginti darbuotojų interesus, būtų profesionalesnės ir aktyvesnės, teisininkams darbo šioje srityje būtų mažiau”,- įsitikinęs S.Žostautas. Bene dažniausiai advokatui tenka išklausyti skundų ir teikti teisines konsultacijas dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Tokių žmonių, anot teisininko, niekas negina – profsąjungos silpnos, dažnai sėdi darbdavio kišenėje ir tik formaliai deklaruoja esančios darbuotojų pusėje. “Darbdavio jėgos nepalyginti didesnės. Prieš atleisdamas iš darbo, jis gali konsultuotis su juristais, kitais specialistais. Atleidimo motyvai dažnai būna suformuluoti taip, kad atleistajam įrodyti savo teisybę be profesionalaus teisininko pagalbos esti be galo sunku. Kartais ir advokatas esant tokiai situacijai negali suteikti daug vilčių – atleidimas iš darbo paprastai būna įformintas vadovaujantis visais Darbo kodekso reikalavimais”,- teigė S.Žostautas.
Neteisėtą atleidimą iš darbo įrodyti pavyksta ne visada, o galimybės išsireikalauti iš darbdavio uždirbtus pinigus kur kas didesnės. “Žemintis, nuolat priminti darbdaviui apie skolą, nuolankiai prašyti savo pinigų neverta. Darbdavys ir darbuotojas – lygiaverčiai partneriai. Vienai pusei reikalinga darbo jėga, kita pusė ją gali parduoti. Sandoris įforminamas darbo sutartimi. Jei darbdavys su darbuotoju pradeda elgtis nesąžiningai – reikia ramiai užverti šios įstaigos duris. Įstatymai numato, kad neišmokėtą atlyginimą galima išsireikalauti už trejus paskutinius darbo metus. Laikai, kai metus ar daugiau žmonės dirbdavo negaudami atlyginimo, praėjo, tačiau du tris mėnesius negaunančiųjų algos klientų skundų pasitaiko”,- sakė advokatas.
Svarbiausia, kad išeitų patenkinti
S.Žostautas pabrėžė, kad žmonėms kreiptis patarimo į advokatą dažnai trukdo iš anksto susidaryta nuomonė, kad vos peržengus advokato kontoros slenkstį už kiekvieną teisininko ištartą žodį teks nemažai mokėti. “Man svarbu, kad klientas išeitų patenkintas. Jei žmogui reikia trumpos teisinės konsultacijos, patariu ir už tai neprašau atlygio. Nežinau, gal ateis laikas, kai neturėsiu duonos nusipirkti, tuomet paprašysiu”,- juokavo teisininkas. Jei tenka teisme ginti nuo darbdavio nukentėjusį klientą, pasak advokato, sąžinė neleidžia užsiprašyti solidaus honoraro, ypač jei žmogaus pajamos – tik minimalios.
Advokatas mielai sutiko atsakyti ir į “Sekundės” skaitytojų klausimus. Jis gali patarti, kaip spręsti turtinius ir darbinius ginčus, padėti priimti teisingiausią sprendimą nutraukiant santuoką ar besirengiant pradėti savo verslą. Klausimus advokatui galite siųsti adresu: “Sekundei”, advokato konsultacija, p.d. 193, Panevėžys, el.p. rasa@sekunde.com., ar padiktuoti paskambinę telefonu 511223.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
