Šiemet tradiciškai miesto Savivaldybei paskelbus Metų
panevėžiečio rinkimus, buvo išrinkti penki mūsų miesto gyventojai, palikę svarų
indėlį mokslo ir švietimo, verslo, sporto, kultūros, sveikatos (socialinės ir
aplinkos apsaugos) srityse. Vienas iš jų – Lėlių vežimo teatro vadovas ir
režisierius Antanas Markuckis Metų panevėžiečiu tituluojamas jau antrą kartą iš
eilės. Tik paskelbus visų nominacijų nugalėtojus, “Sekundė” pasiteiravo visų
penkių panevėžiečių, kaip jie sutiko šią žinią, kokie jiems buvo praėję metai,
kokią įsimintiniausią dovaną savo gyvenime yra gavę ir kaip ketina sutikti didžiausią metų šventę – Kalėdas.
Smagu, kai vertina
Už indėlį į kultūrą antrus metus apdovanotas Antanas Markuckis tvirtina: smagu, kad žmonės vertina tai, kas yra jo kuriama ir daroma, o dvigubai smagiau dar ir dėl to, jog už jį balsavo ne tik pažįstami, bet ir nepažįstami žmonės.
“Man šie metai buvo išties neblogi: kartu su Lėlių vežimo teatro artistais buvome festivaliuose Kaune, Maskvoje, Krasnodare, Estijoje. Patys buvome suorganizavę Rusijos lėlininkų savaitę, vykome su vežimu į Vilnių, vaidinome prezidento inauguracijos proga”, – prisimena metų įvykius A.Markuckis. Teatro vadovas džiaugiasi, jog sėkmė jo neapleidžia nuo praėjusių metų: pernai jis buvo pirmasis Baltijos šalies menininkas, gavęs aukštą tarptautinį įvertinimą – H.K.Anderseno premiją. Šiemet tokią premiją gavo Danijos karalienė Margaret II. A.Markuckis sako, kad džiaugiasi jam tekusia garbe susitikti su Danijos valdove, lankytis tos šalies karališkoje bibliotekoje.
Įvertinimas – geriausia dovana
Prakalbus apie Kalėdų šventes, pašnekovas prisipažįsta: jam tokias šventes patinka sutikti vienatvėje. “Kalėdos ir Naujieji metai man yra liūdna šventė, nes nemėgstu šurmulio”, – tvirtina A.Markuckis. Nors šiais metais Kalėdų Senelis, anot Lėlių vežimo teatro režisieriaus, atnešė dovanų kompiuterį, vis dėlto geriausia metų dovana buvo Metų panevėžiečio vardo suteikimas. Ta proga gavęs pinigų pašnekovas juos ketina išleisti… skoloms grąžinti. “O skolų susikaupė nemažai, tad prieš Kalėdas bus malonu jas grąžinti”, – neslepia teatro vadovas.
A.Markuckio svajonė – gyvenime sutikti kuo mažiau vidutinybių ir kad Panevėžys pagaliau išbristų iš vidutinybių miesto. Kadangi kitąmet Lėlių vežimo teatras švęs 20-ąjį sezoną, ta proga jo vadovas ketina įgyvendinti ir kitą svajonę – šalia teatro pastatyti paminklą pasakininkui H.K.Andersenui.
Kad pasitarnautų kilniam tikslui
Žinią, jog tapo nusipelniusiu metų panevėžiečiu už organizacinę ir labdaringą veiklą, Sielovados centro įkūrimą Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas priėmė kiek neįprastai. “Aš tai vertinu kaip tuštybę, nes atliekant gerus darbus atpildo nereikia laukti. Manau, jog mane išreklamavo mano darbuotojai, nors ta garbė priklauso ne man, o tiems geradariams, kurie aukoja ir dažniausiai nori likti nežinomi. Džiaugčiausi tik tuo atveju, jei ši reklama pasitarnautų tam, kad atsirastų daugiau rėmėjų”, – teigia dvasininkijos vadovas.
Metų pabaiga Jo Ekscelencijai – džiugios šventės. Nors masinio tautos dvasinio atgimimo dar nesijaučia, šioks toks atgimimas vis dėlto yra. Liūdna, anot J.Kaunecko, tik dėlto, kad tikrų krikščionių yra vis dar mažuma.
Dvasinės vertybės pamirštamos
Kaip prisimena Panevėžio vyskupas, vaikystėje Kalėdų proga, būdamas kaimo vaikas, dovanų jis nėra gavęs. “Tavo paties dvasinis atgimimas yra didžiausia Kalėdų dovana. Gaila, jog per šią šventę dabar akcentuojamos materialios dovanos, o vidinės, dvasios, dažnai yra pamirštamos. Aš pats visada prieš Kalėdas pergalvoju, ką ne taip esu padaręs”, – pasakoja Jo Ekscelencija.
Nors per Kalėdas, dvasininkų vadovo teigimu, kunigija dovanomis nesimaino, Kalėdų Senelio šventes jie dažnai organizuoja. Panevėžio vyskupas ir pats prisimena ne kartą buvęs Kalėdų Seneliu, kai ėjo Telšių katedros vikaro pareigas, buvo Skaudvilės ir Adakavo klebonu. “Kalėdų Senelis tada atnešdavo dovanų visiems vaikams. Jų pargabendavo net iš Rygos. Kalėdų Senelį parinkdavome kuo šmaikštesnį. Prieš jo atvykimą, prisimenu, prie klausyklos išsirikiuodavo didžiulės vaikų eilės, nes visi žinodavo, jog dovanos dalijamos už tai, kad esi sąžiningas katalikas. Labai gaila, kad šiandien tokio supratimo jau nėra”, – apgailestauja J.Kauneckas.
Jo Ekscelencija per Kalėdas savo giminaičių tvirtina neturėsiąs galimybės aplankyti. Kaip ir kiekvienas dvasininkas, vyskupas ketina Panevėžyje aukoti trejas šv. Mišias ir, jei niekas nesutrukdys, antrą Kalėdų dieną nuvykti į Kauno Prisikėlimo bažnyčią, kur bene pirmą kartą oficialiai bus aukojamos šv. Mišios.
Kalėdų šventę pradeda pamoka
Už gerus ugdymo rezultatus, aktyvų dalyvavimą mokyklos ir miesto pedagoginėje-metodinėje veikloje Metų panevėžiete išrinkta Žemynos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rita Miknevičienė tokio įvertinimo sako nesitikėjusi. Tačiau pedagogė prisipažįsta, kad jos veiklos pripažinimas yra visuomenės atsigręžimas į paprastą mokytoją, kurio sunkus darbas, kad ir kaip būtų liūdna, vertinamas ne per daugiausia.
Paskutinę pamoką prieš Kalėdas savo auklėtiniams dvyliktokams R.Miknevičienė tvirtina vedanti visai kitaip nei įprastai, todėl dėl tos neįprastos ir šiltos šventinės pamokos pedagogė teigia ir pajuntanti Kalėdų džiaugsmą, kuris tęsiasi bendraujant su šeima, artimais draugais. Pasiteiravus, ar mokytoją vis dar lanko Kalėdų Senelis, ponia Rita tvirtina jų sulaukianti ne vieno. Įsimintinas dovanas ji sako gavusi porą kartų, bet tai buvo ne kalėdinės: kai, būdama dvylikos metų, gavo sidabrinį žiedelį ir keturiasdešimtmečio proga sulaukė vertingos knygos iš auklėtinių, dovaną įteikusių nuoširdžiai ir labai neįprastai.
Lituanistė džiaugiasi, kad praėję metai jai buvo gana kūrybingi ir geri. Sėkmingais juos galima laikyti ir dėlto, kad mokyti abiturientai gana neblogai išlaikė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Pasakodama, kaip sutinka Naujuosius metus, R.Miknevičienė prisipažįsta, jog šventė dažniausiai būna linksma ir su visokiomis atrakcijomis. “O mokykla yra tokia universali vieta, kurioje tenka būti daug kuo. Mano brolis yra pasakęs, jog pažįsta daug pedagogų, kurie galėtų dirbti daug kuo, tačiau nepažįsta nė vieno bankininko, kuris galėtų dirbti mokykloje”, – sutinka su šiuo pasakymu pedagogė.
Metai – sunkiausi ir dramatiškiausi
Sporto srityje įvertintas Panevėžio futbolo klubo “Ekranas” vyriausiasis treneris Virginijus Liubšys teigia, jog tapus metų panevėžiečiu jį užplūdo dviprasmiškas jausmas: malonu, kad jo ir komandos darbas buvo pastebėtas, tačiau titulas įpareigoja dar daugiau dirbti, pasitempti, tvardytis per rungtynes. “Praėję metai buvo patys sunkiausi ir dramatiškiausi per visą ilgą mano darbo metų istoriją – pilni ne tik gerų pakilimų, bet ir intrigų, kaltinimų. Pastarieji buvo labai išmušę mane iš vėžių”, – neslepia V.Liubšys.
Nors Kalėdų Senelis, anot trenerio, jo pastaruoju metu jau nelanko, kažkada vaikystėje iš jo gauta dovana – futbolo kamuolys – buvo viena iš brangiausių. “O dabar didžiausia dovana man būtų, jei mano komanda taptų čempionais. Manau, jog ši svajonė būtinai išsipildys”, – įsitikinęs “Ekrano” komandos treneris.
Stengiasi pajusti Kalėdų dvasią
Verslo srityje Metų panevėžiečiu išrinktas UAB “Panevėžio bičiulis” generalinis direktorius Jonas Gvazdauskas irgi prisipažįsta besijaučiantis pamalonintas, kad jo veikla vertinama. “Skųstis šiuo metu nėra kuo: verslas sekasi neblogai, ką planuoju, tą kol kas sekasi įgyvendinti. Kūčios ir Kalėdos man – šventė, į kurią susirenka visa šeima: keičiamės dovanomis, numatome planus ateičiai”, – teigia verslininkas.
Visas gautas dovanas pašnekovas sako laikantis vertingomis ir nė vienos iš jų išskirti nenori. Pačiam “Panevėžio bičiulio” direktoriui dovanų dalytoju yra tekę būti daugybę kartų: ir savame kolektyve, ir remiant įvairius renginius, miesto bendruomenes, ypač miesto vaikų lopšelius-darželius. “Esu miesto bendruomenės narys ir tikras panevėžietis. Mano šeima buvo labai religinga, toks esu ir aš. Per Kalėdas būtinai ketinu apsilankyti bažnyčioje, nes noriu pajusti tos šventės dvasingumą”, – tvirtina J.Gvazdauskas.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
