Ne vieną dešimtmetį Panevėžio kraštotyros muziejų garsinusi egzotiškų drugelių ir vabzdžių kolekcija kone po septynerių metų pertraukos vėl atveriama lankytojams.
Pirmieji ją išvys gegužės viduryje rengiamos Muziejų nakties naktinėtojai.
Sugrįš į savo vietas
Įspūdingąją gamtos kolekciją muziejuje paskutinį kartą buvo galima apžiūrėti 2018-aisiais, prieš uždarant pastatą rekonstruoti.
Tačiau ir po šito ilgą laiką kolekciją nuo lankytojų akių muziejininkams teko slėpti rūpinantis, kad per nesutvarkytą kiaurą stogą prasiskverbęs lietus nesugadintų vertingų eksponatų.
Prieš keletą metų į Moigių pastatų, kuriuose įsikūręs Panevėžio kraštotyros muziejus, rekonstrukciją investuota per 1,2 mln. eurų.
Už šias lėšas įrengtos modernios ekspozicijų erdvės, įkurtas edukacinis centras.
Tačiau tąkart projekto pinigai galėjo būti panaudoti tik ekspozicijoms įrengti. Nebuvo galima keisti nei langų, nei durų, nei tvarkyti stogo.
Tad per kiaurą stogą į trečiąjį aukštą skverbiantis vandeniui, muziejininkams tekdavo statyti net kibirus.
Visgi pernai sulaukus finansavimo, stogas sutvarkytas, o pati įstaiga savo lėšomis suremontavo trečiojo aukšto patalpas, kur anksčiau eksponuota gamtos kolekcija.
„Planuojame į sales sugrąžinti eksponatus. Jie grįš į tas pačias patalpas, kur buvo anksčiau. Dabar vyksta parengiamieji darbai“, – teigia direktorius dr. Arūnas Astramskas.
Stebina gausumu
Edukacijos ir informacijos skyriaus vyresnioji muziejininkė Vaida Goberienė pasakoja, kad gamtos media vadinamą ekspoziciją į savo vietas stengiamasi grąžinti tokią, kokią lankytojai įpratę matyti. Joje – ne tik drugeliai, kiti vabzdžiai, bet ir Lietuvoje gyvenusių ar tebegyvenančių gyvūnų, paukščių iškamšos, fosilijos.
Visgi dar tarpukariu Panevėžio lenkų gimnazijos mokytojo Valerijono Straševičiaus surinkta drugelių ir vabzdžių kolekcija – viena populiariausių muziejuje.
Ji stebina ne tik įvairove, bet ir gausa.
Pedagogui pavyko nupirkti ar išsimainyti daugiau nei 1200 įvairių vabzdžių rūšių – iš viso kolekcijoje yra per 6,5 tūkstančio egzotiškų drugelių ir vabzdžių: nuo įvairiausių raštų, spalvų ar peršviečiamais sparnais drugelių iki Lietuvoje jau išnykusių mėlynųjų bičių ar tokių retenybių kaip kaukolėtasis sfinksas – drugelis, galintis skristi 50 kilometrų per valandą greičiu.
Brangūs ir trapūs
Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą šiai kolekcijai surinkti V. Straševičius išleido 10 tūkstančių litų – milžinišką sumą.
Dar studijų metais susidomėjęs vabzdžiais, gamtininkas kolekciją pradėjo kaupti 1915-aisiais. Tiesa, joje yra eksponatų, sugautų ir daugiau nei prieš 150 metų – seniausi datuoti 1870, 1874 metais. Kai kurie egzemplioriai gamtoje labai reti ir saugomi, o kiti – ir visai išnykę.
Mokytojas kolekciją pildė ir pats gaudydamas Vidurio Europos drugelius, kitus vabzdžius siuntė draugai iš viso pasaulio.
Pasak V. Goberienės, kiek žinoma, pedagogas vabzdžius ir mainydavo su kitais kolekcininkais arba pirkdavo per specialias įmones.
Kolekcija į muziejų pateko 1942 metais. Tuo metu V. Straševičius jau buvo ištremtas į Sibirą. Artėjant frontui unikali kolekcija buvo paslėpta berniukų gimnazijoje.
Tik praėjus gerokai laiko po karo ją galėjo išvysti muziejaus lankytojai.
Kolekcija pradėta eksponuoti 1975 metų kovą.
Muziejų nakties „vinis“
V. Goberienės teigimu, kad šie ypatingieji eksponatai nepražūtų, nenubluktų jų spalvos, sudaromos specialios sąlygos – jų negali pasiekti tiesioginiai saulės spinduliai, palaikoma optimali drėgmė. Ir nors kolekcija ne kartą keliavo iš vietos į vietą, išgyveno Antrąjį pasaulinį karą, manoma, kad išsilaikė neblogai.
Lankytojai, pasak V. Goberienės, išvys 3282 vienetus vabzdžių – drugių, vabalų, plėviasparnių.
„Tikiuosi, kad per Muziejų naktį nemažai naktinėtojų pritrauks drugeliai, nes kolekcija tikrai labai įspūdinga ir turėtų būti šios nakties vinis. Turime didžiausią naktinį drugį, labai didelių vabalų ir jau išnykusių rūšių vabzdžių“, – pasakoja V. Goberienė.
Šioje kolekcijoje yra ir skarabėjus, ir jau išnykusios mėlynosios bitės, vabalas heraklis.
Sugrįš ir efektai
Gyvūnijos ekspozicijoje bus galima išvysti ir tebegyvenančius bei jau išnykusius paukščius, gyvūnus. Besidomintieji istorija gali pasigrožėti fosilijomis. Jos irgi rastos Lietuvoje.
„Apie kai kurių radimą neturima tikslių žinių, nes perimtos iš senųjų muziejaus fondų ir gal ne visa informacija išlikusi“, – pasakoja V. Goberienė.
2014 metais gamtos medios ekspozicija buvo atnaujinta. Joje tuomet sukurtas ir vadinamasis dienos bei nakties efektas. Kitaip tariant, simuliuojamas paros apšvietimas sinchronizuotas su gamtos paros garsais. Simuliuojant rytą kaip tekanti saulė aplinką užlieja raudoniu, čiulba tuo metu prabundantys paukščiai, imituojant vakaro garsus kurkia varlės ir pan. Galima išgirsti ir griaustinį.
