Itin kuklų žmogų ir neįtikėtinai drąsų kunigą Alfonsą Lipniūną, praėjus 80-čiai metų po jo mirties, ruošiamasi paskelbti Panevėžio garbės piliečiu.
Itin kuklų žmogų ir neįtikėtinai drąsų kunigą Alfonsą Lipniūną, praėjus 80-čiai metų po jo mirties, ruošiamasi paskelbti Panevėžio garbės piliečiu.Miesto Tarybai pritarus, kunigas Alfonsas taptų trečiuoju dvasininku Panevėžio garbės piliečiu.
Šis aukščiausias Panevėžio miesto savivaldybės įvertinimas anksčiau yra paskirtas Panevėžio vyskupijos ganytojui Kazimierui Paltarokui ir monsinjorui Jonui Juodeliui.
Žmogus šviesulys
Kunigas A. Lipniūnas, kurio 120-osios gimimo ir 80-osios mirties metinės minėtos šiųmetį kovą, Panevėžio garbės piliečiu bus renkamas kitą savaitę vyksiančiame miesto Tarybos posėdyje. Iniciatyvą iš Pasvalio rajono kilusiam, Panevėžyje ir Vilniuje kunigavusiam A. Lipniūnui suteikti Garbės piliečio vardą iškėlė Panevėžio vyskupijos administracija. Ji ir pateikė siūlymą miesto Savivaldybei.
Vyskupas Linas Vodopjanovas pasakojo, kad būtent „apvalios“ kunigo sukaktys, taip pat laukiant jo paskelbimo Katalikų bažnyčios palaimintuoju, paskatino ieškoti galimybių, kad A. Lipniūnui būtų suteiktas Garbės piliečio vardas.
„Siekiame, kad būtų įamžintas šis Panevėžyje gyvenęs žmogus šviesulys, net ir kankinamas liudijęs tikėjimą ir skelbęs viltį“, – „Panevėžio balsui“ teigė ganytojas.
Laukia paskelbimo palaimintuoju
Kunigo Alfonso Lipniūno skelbimo palaimintuoju bylos postulatorius kunigas Vitalijus Kodis paaiškino, kad kreiptis į Savivaldybę dėl šio iškilaus asmens paskelbimo miesto Garbės piliečiu visų pirma paskatino artėjanti jo beatifikacija.
„Mūsų surinktą medžiagą, atspindinčią kunigo Alfonso tarnystę Dievui ir žmonėms, puikiai įvertino komisija, sudaryta iš pasaulio istorikų. Jų verdiktas – šis Panevėžio vyskupijos kunigas vertas būti pripažintas palaimintuoju. Dabar šią medžiagą, įsegtą į vadinamąją raudonąją knygą, tyrinės kardinolų komisija. Jei ir ji priims palankų sprendimą, kunigą Alfonsą Lipniūną paskelbti palaimintuoju turėtų popiežius Leonas XIV“, – kalbėjo kunigas V. Kodis.
Neviltyje žadino viltį
Kunigas V. Kodis pabrėžė: siūlyti, kad kunigas A. Lipniūnas būtų paskelbtas miesto Garbės piliečiu, nutarta siekiant, jog apie jį bei jo darbus dar labiau ir dar greičiau sklistų žinia.
Anot pašnekovo, šis kunigas ypač pasitarnavo per Antrąjį pasaulinį karą, taip pat per abi – sovietų bei nacių – okupacijas. Jis ragino nepasiduoti pavergėjams ir netarnauti jiems. Ne tik dalindamasis paskutiniu duonos kąsniu, bet ir jį atiduodamas, per karą šelpdavo vargstančiuosius.
Per nacių okupaciją A. Lipniūnas nuo persekiojimo ir mirties gelbėjo žydų tautybės žmones. Ši veikla pačiam užtraukė nacių persekiojimą ir kunigas buvo įkalintas nacistinėje Štuthofo koncentracijos stovykloje. Tačiau ir ten dvasininkas nepabūgo aukoti šv. mišių, nors ir slaptai.
Ir koncentracijos stovykloje, nors išbadėjęs ir išsekęs (liudininkų teigimu, tada kunigas svėrė tik kiek daugiau nei 30 kilogramų), jis taip pat dalijosi duonos kąsniu, o niekinamas ir mušamas meldėsi už savo persekiotojus. Dvasininko ramybė, pasitikėjimas Dievu ir visa savastimi liudijama viltis ją suteikė daugeliui kartu kalėjusiųjų.
„Ir dabar, kai vyksta karai, kai mes patys juntame karo grėsmę, kunigas Alfonsas yra pavyzdys, kaip patiems gyventi viltimi ir kaip kitus įkvėpti vilčiai“, – sako kunigas V. Kodis.
Pavyzdys visiems
Panevėžio savivaldybė yra patvirtinusi tvarką, kad paskelbus asmenį miesto Garbės piliečiu, ta proga organizuojamas iškilmingas renginys.
Pagamintas vardinis Garbės piliečio ženklas įteikiamas nusipelniusiam žmogui.
Jei Garbės piliečio vardas suteikiamas po mirties, toks ženklas įteikiamas mirusiojo artimiesiems ar jo aplinkos žmonėms.
Pastariesiems pageidaujant, ant paminklinio akmens, žyminčio nusipelniusio asmens palaidojimo vietą, taip pat pritvirtinamas ženklas, pažymintis, kad toje vietoje palaidotas miesto Garbės pilietis.
Taip pat numatyta, kad ant pastatų, susijusių su Garbės piliečio gyvenimu bei jo veikla, būtų tvirtinamos memorialinės lentos, jo vardu pavadinamos gatvės, aikštės, skverai, įstaigos.
„Tai reikalinga kaip pavyzdys mums, gyvenantiems ten, kur gyveno miestui ar šaliai nusipelnęs žmogus“, – mano V. Kodis.
Jis neabejojo, kad prasminga tvirtinti garbės piliečio ženklą ir ant kunigo Alfonso paminklo, pastatyto ant jo kapo Kristaus Karaliaus katedros šventoriuje, prasminga jo vardu pavadinti kurią nors miesto gatvių.
Įamžintas ir Vilniuje, ir Lenkijoje
Kunigo A. Lipniūno vardu gatvė pavadinta Vilniuje. Ant namo netoli Aušros vartų, kuriame gyveno šis dvasininkas, pritvirtinta atminimo lenta.
A. Lipniūno atminimas, pasak V. Kodžio, itin gerbiamas Lenkijos mieste Pucke, į kurį etapu su kitais kaliniais atėjęs iš Štuthofo konclagerio, jis mirė.
Štuthofo legenda vadinamą dvasininką mena ir atminimo lenta prie pastato Pucke, kuriame kunigas praleido paskutines gyvenimo dienas, ir prie ligoninės, kurioje buvo gydomas, ir šio miesto bažnyčioje, kurioje yra aukojęs šv. mišias.
Nuorodos veda ir link jo buvusio kapo Pucke.
Jo palaikai 1989 m. pargabenti į Lietuvą ir ilsisi Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros šventoriuje.
Nors Pucke esanti kapavietė liko tuščia, ant jos žiemą vasarą nevysta gėlės.
