Išgąsdino smaragdinė užtvanka

Skaitytojo pasiūlyta tema

Pagaliau sulaukę vasaros šilumos, į didžiausią Krekenavos apylinkėse Lokaušos upelio užtvanką nusimaudyti atėję krekenaviškiai nustebo išvydę smaragdo spalvos vandenį.

Negana to, nuo kranto į gilumą tenka brautis per dumblius, besivejančius apie kojas.

Krekenaviškiams pikta, kad miestelyje turint šį nemažą tvenkinį, šalia kurio įrengta ir poilsiavietė, maudytis tenka mauruose.

Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio aplinkos apsaugos skyriaus vedėja tikina, jog situacija žinoma, toks vanduo nepavojingas, o nusmaragdino jį šlapia vasara.

Vietiniai įtaria fermas

Prieš 48-erius metus šiaurinėje Krekenavos dalyje įrengta Lokaušos užtvanka yra viena populiariausių poilsiautojų vietų šiame krašte.

Vidutinis užtvankos gylis siekia tris metrus, giliausiose vietoje – ir visus devynis.

Užtvankos ilgis – virš kilometro, plotis – kone pusantro šimto metrų.

Apie ją nežinantieji nustemba, kai šioji atsiveria prieš akis įlipus į Krekenavos apžvalgos bokštą.

Prie užtvankos Krekenavos regioninio parko iniciatyva įrengta ir poilsiavietė: pavėsinė, persirengimo kabina, šiukšliadėžės, pontoninis lieptas ir kilnojamasis tualetas.

„Pačioje Krekenavoje turime tokį nuostabų gamtos kampelį, bet kas iš to, jei į vandenį galima tik nuo kranto pažiūrėti. Lįsti į tokį žalią būtų ne tik bjauru. Nežinia, ar toks vanduo saugus sveikatai. Visokių kalbų miestelyje yra, kas čia nutiko. Vieni sako, kad fermų teršalai vandenį pasiekė, kiti kaltina laukus tręšiančius ūkininkus. Tiesos nežinom ir tvenkinio maudytis neturim“, – apie krekenaviškių rūpestį kalbėjo į „Sekundę“ paskambinusi Laima.

Važiuoja pažiūrėti

Metais už šį dirbtinį tvenkinį vyresnis Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys teigia, kad jo paties užtvanka niekada netraukdavusi, jis nuo pat vaikystės plaukioja Nevėžyje.

Apie tai, kad šią vasarą užtvankos vanduo pažaliavo, seniūnijos vadovas teigė perskaitęs krekenaviškių įkurtoje grupėje socialiniame tinkle.

Kilus nerimui dėl įtartinai atrodančio vandens, seniūnas tvirtina kasdien nuvykstantis iki tvenkinio ir išties mato jį žaliuojantį.

Pasak seniūno, Panevėžio rajono savivaldybė atsakinga už hidrotechninius Lokaušos užtvankos įrenginius. Už tai, kad vanduo būtų švarus, jo teigimu, atsakomybės turėtų imtis Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugija. Šioji pagal panaudos sutartį išsinuomojusi tvenkinį.

Rado negyvą žuvį

Krekenavos regioninio parko grupės patarėja Alma Kavaliauskienė sutinka, kad ir tuo atveju, jei Lokaušos tvenkinyje maudytis nepavojinga, lįsti į tokį vandenį nemalonu.

„Anksčiau aš tame tvenkinyje maudydavausi, šiemet nesinori. Esu tvenkinį apėjusi, dargi radau negyvą žuvį“, – teigė A. Kavaliauskienė.

Ji pridūrė negalinti tvirtinti, kad žuvį nugaišino smaragdinis vanduo. Gali būti, kad nepatikusią išmetė pats žvejys. Masinio žuvų kritimo Lokaušos tvenkinyje, pasak A. Kavaliauskienės, nepastebėta.

Krekenavos regioninio parko vadovė atkreipė dėmesį, jog šie metai – pirmi, kai Lokaušos upės užtvankoje, oficialiai vadinamoje Krekenavos užtvanka, pradėti imti vandens mėginiai tyrimams. Kol kas visi šiųmečiai tyrimų rezultatai maudynėms palankūs.

„Prieš keletą metų į tą tvenkinį buvo įvoliotas šiaudų ritinys. Kadangi šiaudai vandenyje pūva, susirūpinau, kas tą daiktą ištrauktų. Tuomet išsiaiškinau, kad tvenkinį yra išsinuomojusi Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugija. Kreipiausi į ją, ritinį žvejai ištraukė“, – paaiškino A. Kavaliauskienė.

Ji tikisi, kad ir šiuo atveju žvejai susirūpins pažaliavusiu tvenkinio vandeniu.

Susirūpino ir žvejai

Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Rimantas Misevičius patvirtino, jog ir jam problema dėl pažaliavusio Lokaušos tvenkinio vandens žinoma. Anot jo, ir patiems žvejams neramu, kad tokiame vandenyje nepradėtų gaišti žuvys.

„Anksčiau aš tame tvenkinyje maudydavausi, šiemet nesinori. Esu tvenkinį apėjusi, dargi radau negyvą žuvį.“

A. Kavaliauskienė

„Tačiau mūsų draugija yra tik vandens telkinio nuomininkė. Tikrasis savininkas yra Panevėžio rajono savivaldybė, tai ji turi rūpintis vandens švara“, – paaiškino R. Misevičius.

Visgi jis teigė ir pats nusiteikęs kreiptis į aplinkosaugininkus.

Patręšia ir vandens augalus

Kad vanduo Krekenavoje žaliuoja, nebuvo naujiena ir Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio aplinkos apsaugos skyriaus vedėjai Ievai Jakupkaitei.

„Lietaus šiemet daug, tad nereikia stebėtis, kad laukų trąšos patenka į vandenis, o patekusios patręšia ir vandens augmeniją, kuri šiemet puikiai veša“, – konstatavo aplinkosaugininkė.

Panevėžio rajono savivaldybės gydytoja Renata Valantinienė patvirtino, kad visi šią vasarą daryti Krekenavos tvenkinio vandens tyrimai rodo, jog maudytis jame saugu.

Tai parodė ir liepos 3-iosios, paskui – ir liepos 21-osios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos tyrimų atsakymai.