Išeinantiems pedagogams – ministerijos „padėka“

Paskutinis skambutis aidi ne tik abiturientams. Daugiau kaip keturios dešimtys Panevėžio pedagogų pasibaigus šiems mokslo metams planuoja išeiti į užtarnautą poilsį.

Mokyklų ir darželių vadovams jau dabar tenka sukti galvą ne tik kuo pakeisti išeinančius kolegas, bet ir kaip išmokėti jiems priklausančias išeitines kompensacijas.

Mat Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiam tikslui Panevėžiui atseikėjo mažiau nei 30 tūkst. eurų. Tiek pakaks tik uždaromos Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos pedagogams bei pradinių klasių mokytojams, kurie darbo netenka sumažėjus pirmųjų klasių komplektų.

Valstybės dotacijos – lašas jūroje

Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Dainiaus Šipelio teigimu, neseniai vykdyta švietimo įstaigų apklausa atskleidė, kad net 42 pensinio amžiaus sulaukę pedagogai planuoja išeiti į užtarnautą poilsį.

Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pedagogų išeitinėms kompensacijoms Panevėžio savivaldybei skyrusi vos 30 tūkst. eurų. Tiek nepakaks visiems išeinantiems.

Tokiu atveju, kaip ir tvarkoje numatyta, prioritetas skiriamas optimizuojamoms mokykloms. Jau dabar aišku, kad darbo netenka keturi pedagogai iš uždaromos Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos bei keturi pradinių klasių mokytojai, kurie su įstaiga turės atsisveikinti sumažėjus pirmokų ir Savivaldybei leidus sudaryti tik po tris klasių komplektus. Iki šiol didžiosiose progimnazijose ir Pradinėje mokykloje būdavo po keturis pradinių klasių komplektus.

„Akivaizdu, kad ministerijos skirtų lėšų nepakaks visiems į užtarnautą poilsį išeinantiems pedagogams, bet, kaip rodo mūsų praktika, paprastai šie skaičiai būna kiek mažesni – dalis mokytojų sulaukę pensinio amžiaus lieka dirbti mokykloje“, – teigė D. Šipelis.

Ieškos iš savų rezervų

Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas ramina, kad ir kiti mokytojai, nusprendę atsisveikinti su mokykla, neliks be kompensacijų.

Tik jas gaus iš mokyklų darbo užmokesčio krepšelio.

25-erius ir daugiau metų toje pačioje įstaigoje išdirbę pedagogai gali tikėtis šešių vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio išeitinės kompensacijos, nuo dvidešimt iki dvidešimt penkerių metų išdirbę – penkių, nuo dešimt iki dvidešimt metų – keturių, nuo penkerių iki dešimt metų – trijų atlyginimų dydžio išmokos.

Dirbusieji iki penkerių metų taip pat gali gauti dviejų mokytojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.

„Paprastai metų pabaigoje mokyklos savo darbuotojams išmoka premijas, vadinasi, pinigų galima sutaupyti.“
D. Šipelis

Tiesa, mokyklų darbo užmokesčio krepšelyje papildomų lėšų išeitinėms kompensacijoms nėra numatyta. Taigi, pedagogai nėra tikri, ar už daugybę mokyklai atiduotų metų jie sulauks maksimalių išeitinių.

„Paprastai metų pabaigoje mokyklos savo darbuotojams išmoka premijas, vadinasi, pinigų galima sutaupyti. Kaip rodo praktika, vienu metu dažniausiai išeina vienas ar du pedagogai iš vienos įstaigos, tad dėl kompensacijų išmokėjimo neturėtų kilti didesnių iššūkių“, – mano D. Šipelis.

Galvos skausmas ir mokykloms, ir darželiams

Savivaldybės duomenimis, 26 pedagogai planuoja palikti bendrojo ar neformaliojo ugdymo mokyklas ir 16 – lopšelius-darželius.

Daugelyje įstaigų vienu metu norėtų išeiti po vieną ar du pedagogus, tik J. Balčikonio ir „Minties“ inžinerinėje gimnazijose apie užtarnautą poilsį svarsto net po keturis.

Ar bus kuo pakeisti išėjusiuosius ir ar užteks lėšų išmokoms, pakalbinti šių įstaigų vadovų nepavyko. Pagal „Tūkstantmečio mokyklos“ programą šiuo metu jie išvykę stažuotis į Japoniją.

Visos šalies bėda

Didesnė problema, anot D. Šipelio, yra ne išeitinės kompensacijos, o kas pakeis išeinančius į pensiją pedagogus.

Kasmet nedaug jaunų mokytojų praveria mokyklos duris, dalis jų ištveria vos metus ar pora.

Tad įstaigos vadovams nuolat tenka kamšyti „skyles“.

Pamainos ieškoma net kitose savivaldybėse – maždaug apie 120 Panevėžyje dirbančių pedagogų kompensuojamos kelionės į darbą ir iš jo išlaidos: apie 50 proc. jų važinėja iki 25 kilometrų atstumą, bet nemaža dalis atkeliauja iš tolimesnių savivaldybių.

„Šiuo metu turime penkis pedagogus, kurie į darbą važinėja po daugiau kaip šimtą kilometrų. Kol kas mokyklų vadovams pavyksta rasti trūkstamų darbuotojų: kai kur perskirstomi krūviai, dalis mokytojų sutinka turėti daugiau pamokų, dar nėra taip, kad neturėtume, kas mokys vaikus. Dabar ypač trūksta tiksliųjų mokslų pedagogų, bet yra ir tokių mokomųjų dalykų, kurių mokytojams nesusidaro krūvis“, – sako D. Šipelis.

Vilioja saldainiais

Švietimo sritį kuruojantis Panevėžio vicemeras Deividas Labanavičius teigė, kad Vyriausybės skiriamų pinigų pedagogų išeitinėms kompensacijoms nepakanka kasmet ir šie metai nebus išskirtiniai.

Anot vicemero, pagrindinė problema yra net ne pinigų, skirtų išmokoms, trūkumas, o apskritai pedagogų darbo sąlygų gerinimas ir atlyginimų kėlimas.

„Mokytojai dažnai nusprendžia palikti mokyklą dėl didžiulio krūvio ir jo neatspindinčio mažo atlyginimo. Būtent čia trūksta didesnio Vyriausybės dėmesio. Švietimui turėtų būti skirta daugiau lėšų. Ne tik pedagogų atlyginimams reikėtų rasti papildomų pinigų, bet ir priemonėms, kad ši profesija būtų prestižinė ir patraukli jaunam žmogui. Nors valdžios keičiasi, bet problemos lieka tos pačios“, – konstatuoja vicemeras.

Kol nėra tinkamo aukščiausios valdžios dėmesio švietimui, anot D. Labanavičiaus, savivaldybės spraudžiamos į kampą visais įmanomais būdais konkuruoti dėl pedagogų, kurių vis mažėja.

„Turime perkvalifikavimo ir pedagogų pritraukimo programą, kompensuojame kelionės į darbą išlaidas, jeigu atvykstama iš toliau, bet ir kitos savivaldybės dalija tuos saldainius. O mokytojų tik mažėja, jų amžiaus vidurkis didėja“, – gilėjančią problemą mato D. Labanavičius.