Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sergamumas skarlatina padidėjo beveik penktadaliu, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
2017 metais užregistruoti 1067 skarlatinos atvejai, 2016 m. – 916. Per pastaruosius penkerius metus (2012-2016 m.) kasmet Lietuvoje vidutiniškai užregistruojama per 2 tūkstančius susirgimo skarlatina atvejų. Skarlatina – viena iš Streptococcus pyogenes (S. pyogenes) bakterijų sukeliama infekcinė liga, kuri pasireiškia karščiavimu, angina ir tipiškais bėrimais odoje.
Dažniausiai A grupės beta hemoliziniai streptokokai sukelia paprastą anginą ir tik 10-15 proc. streptokokinės infekcijos atvejų pasireiškia skarlatinos sindromu. A grupės beta hemolizinis streptokokas S. pyogenes gali sukelti daug kitų ligų: ūminį faringotonzilitą, pūlinėlinę, nekrozinį fascijitą, pneumoniją, osteomielitą, vidurinį otitą, meningitą ir kitas ligas, chirurginių žaizdų infekciją. Negydant ar nesėkmingai gydant, streptokokinė infekcija sukelia komplikacijas – širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimus. Kasmet pasaulyje dėl sunkių S. pyogenes infekcijų miršta apie 500 tūkst. žmonių.
- dažnai plauti rankas;
- neliesti rankomis veido;
- nekišti daiktų į burną;
- nevalgyti ant žemės nukritusio maisto;
- vengti kontakto su ligoniu.
Aplinkai valyti ir dezinfekuoti naudojamos šiluminės (karštas vanduo) ir cheminės (buitinės arba dezinfekuojančios) valymo priemonės. Aplinką valyti ir dezinfekuoti galima šiais būdais: virinant, skalbiant, plaunant, šluostant. Valgymo indams, patalpoms valyti ir dezinfekuoti galima naudoti buitines priemones, pavyzdžiui, šiltus muilo, geriamosios arba kalcinuotos sodos (20 g 1 litrui vandens) tirpalus arba dezinfekuojančias specialias indų, patalpų valymo priemones.
