Už romų teises aktyviai kovojanti visuomenininkė panevėžietė Rasma Pažemeckaitė pasakoja negalėjusi pase nurodytos tautybės „čigonė“ pakeisti į romė.
Migracijos departamentas teigia ėmęsis veiksmų, jog Gyventojų registro įrašo tautybių klasifikatoriuje atsirastų galimybė pasirinkti ir romų tautybę. Visgi Registrų centro specialistai gūžčioja pečiais iš nuostabos ir tvirtina, kad šis klasifikatorius romo ir romės tautybe papildytas dar vasarį, taigi, Rasma neturėjo kilti jokių problemų keičiant tautybę.
Jaučiasi diskriminuojama
R. Pažemeckaitės gimimo liudijime ir pase nurodyta jos tautybė – čigonė.
Rasma pasakoja dar prieš keletą metų su mama kreipėsi į Panevėžio metrikacijos biurą, Migracijos tarnybą, kad žeidžiantis terminas būtų pakeistas, tačiau išgirdo, kad to padaryti neįmanoma. Moteris vis vylėsi, kad ilgainiui valstybės duomenų bazės bus sutvarkytos, bet iki šiol niekas nepasikeitę.
„Neseniai nuvykusi į Metrikacijos skyrių ir vėl išgirdau, kad negaliu savo tautybės nurodyti kaip romė, tik čigonė“, – sako R. Pažemeckaitė.
Visuomenininkės teigimu, juodaodžių juk niekas nevadina negrais ar azijiečių – čiurkomis, todėl ją stebina, kad romų atveju yra kitaip. Žodis „čigonas“ jos tautiečius žeidžia. Negana to, pasak R. Pažemeckaitės, jei dokumentuose nurodyta, kad žmogus – čigonų tautybės, neretai jam kyla sunkumų įsidarbinant.
„Einu į mokyklas ir pasakoju, kad čigonas – žeminantis terminas, o mano pačios pase nurodyta, kad esu čigonė. Aš neleidžiu savęs vadinti čigone, ilgai dėl to kovojau, tad kodėl turiu dabar susitaikyti su tokia diskriminacija“, – pabrėžia panevėžietė.
Negali būti savimi
Kaip teigia romė, jai buvo pasiūlyta, jeigu netenkina įvardijimas čigone, pasirinkti lietuvės tautybę ar visai jos nenurodyti. Kitas kelias – kreiptis į teismą, tačiau R. Pažemeckaitė sako suprantanti, kad bylinėtis su valstybe reikės pinigų, laiko ir jėgų.
Pagalbos ji jau kreipėsi ir į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, Teisingumo ministeriją, bet kol kas atsakymų nesulaukusi.
„Kas bus mano jėgoms, tą padarysiu, tikrai taip nepaliksiu. Kodėl tame pačiame Registrų centre man leido įregistruoti Romų bendruomenę kaip juridinį asmenį, o pase jau negaliu būti rome“, – nesuprantama Rasmai.
Pasak R. Pažemeckaitės, ji yra Lietuvos pilietė, bet turi teisę būti rome. Tai yra identiteto klausimas.
„Kodėl negaliu būti tuo, kas esu? Juk tai ne šiaip terminas, tai identiteto klausimas. Labai gerbiu Lietuvą, kuri man davė išties daug, bet kodėl mums neleidžiama būti romų tautybės Lietuvos piliečiais?“ – klausia Rasma.
Tautybės nebenurodo
Panevėžio savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė patvirtino, kad valstybės registruose išties nėra galimybės pasirinkti romų tautybės, yra tik terminas „čigonas“. Tačiau, anot jos, dėl to kažkokių konfliktų ar nesusipratimų dar nebuvo.
„Patys tautos atstovai nori vadintis romais, ir tai nėra blogai. Juk ir kartvelai dar ne taip seniai buvo vadinami gruzinais. Manau, žodis „čigonas“ nėra blogas, neigiamą aspektą jam suteikė bendra opinija. Jeigu žmogus dėl savo tautybės jaučia kažkokį diskomfortą, galima tiesiog jos nenurodyti, ir problemos nėra. Tik gyvenime dažnai laikomės principų“, – mano L. Guokė.
Anot jos, pasaulis keičiasi, vis daugiau kuriama mišrių šeimų, tad dažnai tėvai apskritai neberašo, kokios tautybės jų vaikas. Tas pats yra ir su romų vaikais – kai kurie tėvai pasirenka neįrašyti jų tautybės.
„Dabar galima visai panaikinti įrašą apie tautybę. Tokia galimybė tikrai yra“, – pabrėžė L. Guokė.
Pirmas skundas
Migracijos departamento „Sekundei“ atsiųstame komentare nurodoma, kad pirmą kartą gaunamas toks skundas.
„Kolegos iš Asmens dokumentų išrašymo centro, kuris spausdina pasus, taip pat nebuvo gavę tokių nusiskundimų“, – teigiama departamento atsiųstame komentare.
Įrašas apie tautybę į pasą įrašomas pagal Gyventojų registro įrašus. Migracijos departamentas, priimdamas piliečio prašymą pakeisti ar išduoti pasą, gali nurodyti tik tokį įrašą, kuris yra Gyventojų registre.
„Reaguodamas į jūsų laišką, Migracijos departamentas oficialiai kreipėsi į Registrų centrą, kuris yra Gyventojų registro valdytojas, ir paprašė papildyti tautybių klasifikatorių, kad Lietuvos piliečiai galėtų nurodyti tautybę „romas“. Kai Registrų centras pakeis klasifikatorių, pilietė pirmiausia turės kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, kad pakeistų įrašą apie savo tautybę (iš „čigonas“ į „romas“), po to galės Migracijos departamente užsisakyti pasą su įrašu apie tautybę „romas“, – informavo Migracijos departamentas.
Asmens dokumentų išrašymo centro duomenimis, šiuo metu 199 Lietuvos piliečiai yra pasirinkę savo pasuose nurodyti tautybę „čigonas“.
Institucijos nesusikalba
Visgi Registrų centras tvirtina ką kita. Anot jo atstovo Mindaugo Samkaus, tautybių klasifikatorius romo tautybe papildytas jau prieš keletą mėnesių.
„Tautybių klasifikatorius, iš kurio civilinės metrikacijos skyriai gali rinktis asmens pageidaujamą tautybę ir vėliau perduoti šiuos duomenis Gyventojų registrui, tautybėmis romas ar romė Teisingumo ministerijos iniciatyva papildytas dar šių metų vasarį“, – komentavo M. Samkus.
Taigi, anot Registrų centro atstovo, asmuo, pageidaujantis savo pase turėti įrašą su nurodyta romo ar romės tautybe, turi kreiptis į artimiausią Civilinės metrikacijos skyrių ir pateikti prašymą pakeisti duomenis apie savo tautybę.
Keturis šimtus metų
Valstybinė lietuvių kalbos komisija nurodo, kad tautovardis čigonas kilęs iš graikų kalbos žodžio atsiganos, o į lietuvių kalbą patekęs per slavų kalbas, jau vartojamas lietuvių kalboje keturis šimtus metų.
Naujasis žodis „romas“ yra tautovardis, kilęs iš pačios čigonų kalbos. Jį šios etninės grupės organizacijų prašymu pradėjo vartoti Jungtinės Tautos, Europos Sąjungos institucijos, iš ten atėjo ir į lietuviškus raštus. Apskritai nėra įprasta tautovardžius keisti savivardžiais, plg.: lietuviai lenkus vadina lenkais, ne poliakais, vengrus – vengrais, ne magyjarais ir kt.
Tačiau Lietuvių kalbos komisija, atsižvelgusi į Lietuvos romų visuomeninių organizacijų pageidavimą, neprieštarauja, kad žodis „romas“ būtų vartojamas dokumentuose kaip tautybės nuoroda.
