Iš Troškūnų bažnyčios išgujo popsą

Panevėžiečiai pastaruosius devynerius metus į kaimyninio Anykščių rajono Troškūnų bažnyčią važiuodavo ne tik melstis, bet ir į garsių pramoginės muzikos atlikėjų koncertus.

Visgi pastarojo malonumo tokių renginių gerbėjai neteks.

Koncertai bažnyčioje liovėsi po anoniminio rašto, kuriame piktinamasi, jog tokios linksmybės išniekina šventovę.

Jų rengėjai įsitikinę, kad sakralinė erdvė ne tik sustiprina įspūdį, bet ir gausina tikinčiųjų ar bent jau ateinančių į bažnyčią gretas.

Panevėžio vyskupijos ganytojas Linas Vodopjanovas pabrėžia, jog pramoginei muzikai bažnyčioje tikrai ne vieta, o altoriai neturi tapti estradinių koncertų dekoracijomis.

„Šio stiliaus muzikai reikėtų pasirinkti arenas, stadionus, kultūros centrų sales“, – įsitikinęs vyskupas.

Plūdo visa Lietuva

Apie tai, kad Troškūnų Švenčiausiosios Trejybės bažnyčioje nebeskambės koncertai, pranešė šio miesto Anykščių kultūros centro Troškūnų skyriaus direktorė, renginių organizatorė Jolanta Pupkienė.

Būtent ji visoje Lietuvoje ir net už šalies ribų išgarsino Troškūnus, vasaromis juose organizuodama garsių šalies atlikėjų koncertus.

Į koncertus, kurių dauguma vykdavo po bažnyčios skliautais, plūsdavo toli gražu ne vien anykštėnai, bet ir panevėžiečiai, uteniškiai, Ukmergės gyventojai, suvažiuodavo klausytojų iš didžiųjų Lietuvos miestų.

Troškūnuose koncertavo ne viena lietuviškos popscenos žvaigždė: Kastytis Kerbedis, „Baltos varnos“, prieš porą savaičių po bažnyčios skliautais skambėjo teatralizuotas gyvo garso koncertas „The Beatles Show“, o planuotam Oneidos Kunsungos ir Liepos Mondeikaitės koncertui rengėjams tenka ieškoti naujų erdvių.

Skundas įskaudino

J. Pupkienės teigimu, atsisakyti didelį populiarumą turėjusių koncertų tenka po jos vadovybei atsiųsto anoniminio skundo.

„Buvo pasakyta: jei tokie koncertai kelia konfrontaciją, erzina ar pykdo žmones, bažnyčioje jie nebeturėtų skambėti“, – konstatavo J. Pupkienė.

Daugybę garsių atlikėjų į Troškūnus sukvietusi, galybę padėkų iš koncertų klausytojų išklausiusi J. Pupkienė neslėpė esanti įskaudinta.

Pasak jos, skundas visų pirma kerta jai per rankas dirbant vadybininkės darbą, ieškant atlikėjų. Taip pat, išgujus koncertus iš bažnyčios, kultūros specialistės nuomone, klausytojams jie nebedarys tokio stipraus įspūdžio.

„Girdžiu, kad bažnyčioje surengti koncertą pigiau nei arenoje ar stadione. Bet man dėl to skaudu, kad bažnyčia pasirenkama kaip pigi vieta ir kad jos altoriai tampa dekoracijomis.“

Vysk. L. Vodopjanovas

Teks ieškoti kitos vietos

Pasak J. Pupkienės, finansavimą koncertams skirdavo Lietuvos kultūros taryba. Jai teiktuose projektuose būdavo nurodoma ne tik atlikėjai, koncertų programa, bet ir vieta.

Kad koncertai vykdavo bažnyčioje, sumažindavo jų sąmatą.

„Žinoma, galima koncertus rengti ir lauke. Bet tuomet reikia rūpintis ir scena, o jos kaina tikrai nemaža. Nedainuos juk atlikėjai sustoję ant šaligatvio plytelių“, – sako direktorė.

J. Pupkienė neslepia esanti susirūpinusi dėl šių kultūros renginių Troškūnuose perspektyvos.

„Rugsėjo mėnesį Lietuvos kultūros tarybai turime teikti paraišką kitų metų koncertams. Joje reikia tiksliai nurodyti ne tik kas koncertuos, bet ir kur vyks koncertai. Gaila, kad bažnyčioje jie nebegalės vykti“, – apgailestavo J. Pupkienė.

Iš pradžių Troškūnuose ji rengė koncertus „Muzikos garsų spalvos“, vėliau šie pervadinti „Šviesos muzika“.

„Neabejoju, kad „Šviesos muzikos“ koncertai bažnyčioje kaip tik ir tinka. Nes ir bažnyčia, ir kultūra žmonėms neša šviesą“, – įsitikinusi organizatorė.

Iš Dievo namų išnešdavo Dievą

Troškūnų Švč. Trejybės parapijos klebonas Tomas Paliukėnas teigė, kad pernai atvykęs tarnauti į šią parapiją sužinojo, kokie koncertai joje vyks 2025-aisiais metais.

Pirmasis, kurį aplankė pradėjęs klebonauti, buvo akordeono virtuozo Martyno Levickio koncertas.

„Neslėpsiu: kai prieš bažnyčioje vykusius koncertus iš jos tekdavo išnešti Švenčiausiąjį, tą darydavau ne visada ramia širdimi. Pagalvodavau: Dievą išnešu iš jo namų, kad mes, žmonės, juose galėtume pasilinksminti“, – pripažino dvasininkas.

Kad bažnyčioje nebeskambės pramoginė muzika, pabrėžia klebonas, anaiptol nereiškia, kad joje nebebus koncertų.

Pasak jo, bėgant amžiams prirašyta pakankamai ir sakralinės muzikos, mielai laukiama chorų, ansamblių, kitų koncertuotojų, atliekančių ne pramoginius, o rimtus kūrinius.

„Bažnyčia juk yra konsekruota, kitaip sakant – pašventinta liturginėms apeigoms. Tad ji tikrai ne pramogų, o susikaupimo, maldos vieta“, – teigė klebonas.

Pasak T. Paliukėno, estrados koncertai ir toliau galės vykti bažnytinėje aplinkoje: šalia esančiame vienuolyno kieme, taip pat bažnyčios šventoriuje. Tačiau po maldos namų skliautais – jiems ne vieta.

Klebonas patikino pats jokių skundų nei raštu, nei žodžiu dėl bažnyčioje vykstančių koncertų nėra sulaukęs.

Siūlo keltis į arenas

Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas paaiškino, jog nė viena veikianti bažnyčia nėra statinys, skirtas koncertams, juo labiau estradiniams, organizuoti.

Pasak vyskupo, bažnyčios yra Dievo garbinimo vieta, tad įprasta, kad jose vyksta rimtosios, religinės muzikos koncertai.

Paprastai tokie koncertai rengiami per bažnytines, tautines šventes, įprasta, kad jie vyksta pasibaigus religinėms apeigoms.

„Tai nėra koks nors vieno ar kito klebono arba vyskupo išsigalvojimas – bažnyčiose neleisti estrados koncertų. Pats Vatikanas tokias instrukcijas patvirtino, tad privalu jų laikytis“, – tikino ganytojas.

Pasak jo, estrados koncertai turėtų skambėti arenose, stadionuose, kultūros namų salėse.

„Girdžiu, kad bažnyčioje surengti koncertą pigiau nei arenoje ar stadione. Bet man dėl to skaudu, kad bažnyčia pasirenkama kaip pigi vieta ir kad jos altoriai tampa dekoracijomis“, – teigė vyskupas.