„Susitikime penktadienį“ vakarai Aukštaitijos sostinėje neatsiejami nuo muzikos. Ir šį penktadienį Laisvės aikštėje panevėžiečius ir miesto svečius linksmins pašėlęs ketvertukas iš sostinės – grupė „Biplan“, šiemet M. A. M. A. apdovanojimuose pelniusi geriausios metų grupės apdovanojimą.
„Biplan“, kitąmet švęsianti savo veiklos 20-metį, yra viena iš nedaugelio grupių Lietuvos muzikos padangėje, kuri visada turi savo ištikimų gerbėjų ratą, o jos dainos nuolat sukasi populiariausių radijo stočių eteryje. Tik skirtingai nuo daugelio grupių, populiarumą ketvertukas pelnė ne skandalais, pikantiškomis fotosesijomis ar išsišokimais, o šiltais pasirodymais ir nuoširdžiu bendravimu su publika. Kur slypi vienos populiariausių lengvojo roko grupių sėkmės priežastis, „Sekundė“ kalbėjosi su „Biplan“ lyderiu ir vokalistu Maksu Melmanu.
– Tikriausiai nebuvo nė vienos vasaros, kad „Biplan“ neišleistų bent vienos vasariškos dainos. Ar ši vasara nebus išskirtinė? Ar panevėžiečiai penktadienio vakarą išgirs ne tik hitais tapusias dainas „Labas rytas“, „Amore“, „Anzelmutė“, „O mes prie jūros“, bet ir naujausią jūsų „perliuką“?
– Sudėtinga tai būtų pavadinti premjera, tačiau šią dainą viešai grosime gal tik trečią ar ketvirtą kartą. Kita vertus, Panevėžyje tai bus tikrai premjera. Visai neseniai radijo stočių eteryje pasirodžiusi daina „Kapitonai“ bus pateikta ir panevėžiečių vertinimui. Mums labai svarbi publikos reakcija.
– Lietuvos muzikos padangėje kasmet sužimba vis naujų žvaigždučių, tačiau dažniausiai greitai sužibusios greitai užgęsta. O „Biplan“ jau kitąmet švęs savo veiklos 20-metį. Kur slypi jūsų sėkmės paslaptis?
– 20 metų – tai tikrai ne juokai. Šio klausimo labai dažnai sulaukiame, bet atsakyti kiekvieną kartą gana sudėtinga. Galbūt dėl to, kad mes ir gyvenam tuo, ką darome. Neįsivaizduojame gyvenimo be muzikos, juk „Biplanai“ esame nuo pat paauglystės, kai pradėjome muzikinę karjerą. Ir svarbiausia, kad mes esame ne tik grupė, bet ir draugai plačiąja prasme: ne tik repetuojame, bet ir kartu leidžiame laisvalaikį, atostogaujame. Esame kaip viena šeima.
– Į grupę susibūrėte dar būdami paaugliai. Kas paskatino lipti į sceną?
– Susidomėjimas muzika buvo daug anksčiau, nei susibūrėme į grupę. Muzika mus lydėjo nuo pat mažų dienų. Aišku, koks paauglys nesvajoja būti roko žvaigždė ar garsus sportininkas ir maudytis ne tik šlovės spinduliuose, bet ir neatsiginti merginų dėmesio. Priežastis viena – merginų dėmesys. Aišku, kai tas noras praėjo, atėjo poreikis saviraiškai, galbūt savo kūryba atnešti į pasaulį kažką pozityvesnio, šviesesnio, geresnio. Kita vertus, kad suaugome, taip pat negaliu pasakyti, juk noras keisti pasaulį būdingas daugiausia paaugliams.
– Ir kaip sekasi keisti pasaulį?
– Galėčiau atsakyti trumpai: sekasi jau 20 metų. Jeigu nenustojame to daryti, vadinasi, kažką darome gerai.
– Esate poproko veteranai, jūsų dainų žanrų paletė itin plati: nuo romantiškų baladžių iki tikrojo roko. Ar galima jūsų dainas įstatyti į tam tikrus rėmus?
– Tai tiesiog popmuzika gerąja prasme. Lengvai pasiekia žmonių ausis ir širdis, ir kartu tai nėra saldus popsas. Gal tai ir yra viena mūsų populiarumo priežasčių.
– Ar pagalvojate apie tai, kad ateis tokia diena, kai sceną reikės užleisti jauniesiems rokeriams?
– Apie tai niekada negalvojome. Tiesiog gyvename čia ir dabar. Manau, kad niekada nesustosime groti, tuo labiau kad nieko kito ir nemokame. Jeigu likimas nepadarys jokių korekcijų ar netikėtumų, būdami ir penkiasdešimties stovėsime scenoje.
KALBĖJOSI LINA DRANSEIKAITĖ
