Stipresniam šaltukui spaudžiant jau antrą savaitę, į Respublikinę Panevėžio ligoninę tik šiomis dienomis plūstelėjo pirmieji pacientai, nušalę rankas ir kojas.
Kaip tvirtina ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja gydytoja Jolanta Vokietienė, nušalimo pasekmės dažniausiai pasimato ne iš karto – jos išryškėja tik po kelių dienų. Todėl medikai prognozuoja, kad artimiausiomis savaitėmis sulauks dar daugiau sušalusių pacientų.
Pasak medikų, tarp nukentėjusiųjų – ne tik neturintieji gyvenamosios vietos, bet ir neįvertinusieji pasikeitusių oro sąlygų.
Vis dėlto dažniausia nušalimų priežastis – alkoholis.
Pasak J. Vokietienės, alkoholis nėra šalčio draugas, kaip vis dar klaidingai manoma – jis slopina šalčio pojūtį, todėl žmogus dažnai net nejaučia, kad nušalo rankas ar kojas.
„Blogiausia tai, kad alkoholio pavartojęs asmuo dažnai net nejaučia, kad nušalo. Tik po kurio laiko išryškėja tikrosios nušalimo pasekmės“, – paaiškino J. Vokietienė.
Dėl tokių nušalimų gali prireikti ir chirurgų įsikišimo ar netgi amputuoti galūnes.
„Kanda“ visiems
Pasak J. Vokietienės, šalčio aukomis kartais tampama tiesiog neįvertinus situacijos rimtumo ar netinkamai apsirengus.
Nušalti pakanka vos pusvalandžio lauke, ypač jei drabužiai yra drėgni.
Dar prieš gerą dešimtmetį į ligoninę patekdavusios šalčio aukos dažniausiai būdavo benamiai.
„Jei žmogus nebejaučia galūnių, prognozės gali būti labai liūdnos.“
J. Vokietienė
Kaip sako J. Vokietienė, nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys per tokius šalčius užsukdavo į ligoninę tiesiog sušilti, dabar tokių sušalėlių nebėra.
„Pastebime, kad Nakvynės namai labai aktyviai vykdo savo veiklą, turi pagalbos paketą ir pastogės virš galvos neturintys asmenys tikrai tą puikiai žino. Prieš daugiau kaip dešimt metų per šalčius tokie žmonės ateidavo pasišildyti pas mus į Priėmimo skyrių, dabar tokių nebeliko, jie žino, kur gali sulaukti pagalbos“, – pasakojo J. Vokietienė.
Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja pabrėžia, kad žmogus privalo įvertinti savo būklę ir riziką. Jei planuojama žvejyba ar darbas lauke, būtina pasirūpinti tinkama apranga, avalyne ir galimybe sušilti. Pajutus, kad nebejaučiama rankų ar kojų, nedelsiant ieškoti šiltesnės vietos.
„Jeigu žmogus nebejaučia galūnių, prognozės gali būti labai liūdnos“, – perspėja medikė.
Jos teigimu, nušalti galima net ir mūvint pirštines.
Nors dažniausiai nušąla galūnės, būna, kad šaltis pažeidžia veido odą, ypač žandus ar nosį. Patiems galima to nepajusti, tad jeigu pastebite, kad ilgiau pabuvusio lauke kito žmogaus skruostai pabalo, būtina jį apie tai įspėti.
Pirmoji pagalba
Pirmoji pagalba nušalusiajam – kuo skubiau ieškotis šiltos ir sausos patalpos. Pasak gydytojos, labai svarbu atšilti pamažu, jokiu būdu negalima stipriai trinti ar masažuoti pažeistų audinių, negalima sušalusių rankų ar pėdų bandyti atšildyti karšto vandens vonelėje.
„Jei daromos vonelės, vanduo turi būti tik vos šiltas, bet ne karštas. Sušalusias galūnes reikėtų ne trinti, o bandyti judinti patiems. Taip pat svarbu gerti daug šiltų skysčių“, – patarė J. Vokietienė.
Pasak jos, atšilus audiniams gali pasireikšti stiprus skausmas, todėl prireikus galima vartoti vaistus nuo skausmo. Jeigu sveikatos būklė negerėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Nušalimą rodo pasikeitusi odos spalva, tinimas, pūslės, marmurinė audinių spalva, išliekantis jautrumas ar stiprus skausmas. Šie požymiai dažniausiai pasirodo praėjus 2–3 paroms po nušalimo.
„Net ir trumpas buvimas lauke spiginant šalčiui gali turėti rimtų pasekmių, todėl būtina įvertinti visas rizikas“, – akcentavo J. Vokietienė.
