J. Miltinio dramos teatras netrukus panevėžiečius pakvies į premjerą – Raimundo Banionio režisuotą žodžio meistro Romualdo Granausko romano „Rūkas virš slėnių“ inscenizaciją. Susitikimas su R. Granausko kūrinių herojais visada padaro gilų įspūdį – ar jie būtų iš „Gyvenimo po klevu“, ar iš „Duburio“, ar iš kitų įtaigių, talentingai parašytų kūrinių.
Prieš žiūrovų akis prabėgs svarbiausi prieškarinio Lietuvos kaimo įvykiai. U. Mikaliūno nuotr.
Romanas „Rūkas virš slėnių“ – ne išimtis. Kaip rašoma šio trečiojo rašytojo romano pristatyme: „tai neišsipildžiusios meilės romanas su jaunystės ir brandos džiaugsmais ir praradimais, įspūdingomis įvykių ir žodžių sąšaukomis. Laikas – nuo prieškario iki šių dienų – vaizduojamas tiek, kiek jis paliečia tikrą žmonių gyvenimą. Ir šviesų, ir tragišką.“
Kaip šio romano herojai atrodo teatro scenoje, rašytojas, deja, nepamatys.
Spalio pabaigoje sukanka metai nuo R. Granausko mirties ir būtent tomis dienomis Panevėžio J. Miltinio dramos teatras pakvies, į susitikimą su jo romano herojais.
„Granauskas – žodžio meistras. Jį geriausiai pažinti galima tik skaitant, tuomet jis atsiskleidžia visa savo jėga ir gilumu. Imtis inscenizuoti Granauską – sunki, regis, neišsprendžiama užduotis. Gyvenimo tiesai, kurią jis pagauna rašydamas, perkelti į sceną rengtasi gana ilgai“, – sako spektaklio režisierius R. Banionis.
Iki to, kokį R. Granauską netrukus pamatys žiūrovas, nueitas ilgas kelias, plušėjo daugelis menininkų.
Darbų tęsėja
Pirmasis dėmesį į rašytojo romaną „Rūkas virš slėnių“ atkreipė J. Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris, susidomėjo ir R. Banionis.
Ketindamas pabandyti perkelti Žemaitijos kaimo žmonių gyvenimus į sceną, režisierius į pagalbą pakvietė žinomą Lietuvos rašytoją Renatą Šerelytę, vėliau tapusia kūrinio inscenizacijos autore.
R. Banionis savo naujausią pastatymą pristato kaip R. Granausko proza paremtą dramą, kuri yra pastabi, gyvenimiška, susigaudanti lietuviško sodžiaus realijose.
R. Banionis pasakoja apie įdomų sutapimą. Pasirodo, kai buvo leidžiamas R. Granausko romanas „Rūkas virš slėnių“, R. Šerelytė buvo jo recenzentė. Jai dovanodamas pasaulį išvydusios knygos egzempliorių autorius užrašė: „Renatai – mano darbų tęsėjai.“
„Kai pakviečiau R. Šerelytę sukurti šio kūrinio inscenizaciją, ji buvo tiesiog apstulbinta ir mielai sutiko to imtis“, – kalbėjo režisierius.
Į spektaklio laiką, kaip ir į knygą, turėjo sutilpti visas žmogaus gyvenimas – nuo vaikystės iki senatvės. Tai, pasak režisieriaus, teatre parodyti gana sudėtinga, sunku rasti formą, tiksliausiai išreiškiančią laiko ir žmogaus santykį. Sprendimas buvo rastas kilus sumanymui statyti spektaklį kaip teatrą teatre.
Prieš žiūrovų akis spektaklis „Rūkas virš slėnių“ stos ne tik kaip genialus R. Granausko, bet kartu ir R. Šerelytės bei R. Banionio kūrinys. Stipri ir visa spektaklio kūrėjų komanda: vieni žinomiausių šalies menininkų, drauge ne kartą kūrę sėkmingus, žiūrovų meilę ir palankius kritikų įvertinimus pelniusius spektaklius scenografas Sergejus Bocullo, kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė, kompozitorius Faustas Latėnas.
Kartu su patyrusiais – jaunimas
Prie spektaklių sėkmės ne mažiau prisideda ir aktorių kūrybinis darbas. Šį kartą žiūrovų laukia susitikimas ir su patyrusiais scenos meistrais, ir su pirmuosius žingsnius kūrybos kelyje žengiančiais jaunais aktoriais.
Pagrindinius – Jonuko, Jono Vyniauto bei Mildos Marijos vaidmenis kuria šiemet Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Veltos ir Vytauto Anužių kursą baigę aktoriai Rolandas Normanas ir Justina Nemanytė. Jie puikiai įgyvendina režisieriaus sumanymą.
Taip pat vaidina Šarūnas Januškevičius, Povilas Adomaitis, Akvilė Vitkūnaitė ir kiti jauni aktoriai.
Žiūrovai taip pat pamatys įtaigius vaidmenis spektaklyje sukūrusius scenos veteranus – Auksinio scenos kryžiaus laureatą Albiną Kėlerį, Eleonorą Koriznaitę. Vytautą Kupšį, Laimutį Sėdžių, Eleonorą Matulaitę, Rimantą Teresą ir kitus. Ofelijos, režisieriaus asistentės, vaidmenį kuria Toma Razmislavičiūtė-Juodė, J. Miltinio dramos teatro žiūrovų išrinkta populiariausia 2013 metų aktore.
Sugrįžo į Panevėžį
Panevėžyje gimęs ir augęs režisierius R. Banionis J. Miltinio dramos teatre stato jau ne pirmą spektaklį. Panevėžio teatro scena jam pažįstama nuo vaikystės. Aktorių Donato Banionio bei Onos Konkulevičiūtės-Banionienės sūnus vaikystėje paimtas iš darželio laiką leisdavo teatre. Ir vaidinti scenoje, vos trejų sulaukusiam, jam teko.
Tad nenuostabu, kad gyvenimą šis žmogus susiejo su teatru. Po keleto vaidmenų kine bei teatre nusprendė, kad vaidinti jis vis dėlto nenori, ir įstojo į Maskvos valstybinį kinematografijos institutą studijuoti režisūros.
Jo kūrybinėje biografijoje ne vienas režisuotas filmas, spektaklis.
Panevėžio teatro žiūrovai, be abejo, dar nepamiršo didžiulį susidomėjimą pelniusios R. Banionio režisuotos E. Tompsono pjesės „Prie Auksinio ežero“. Režisierius pastatė ir spektaklius S. Moemo „Ratas“, A. R. Gurney „Meilės laiškai“, B. Brechto „Kaukazo kreidos ratas“.
Naujausias darbas – „Rūkas virš slėnių“, režisieriaus nuomone, turėtų pritraukti mąstantį žiūrovą. Su šiuo spektakliu į J. Miltinio dramos teatro repertuarą po ilgokos pertraukos grįžta lietuviškoji dramaturgija. Paskutiniai lietuvių autorių pastatymai buvo 2009 metais Sauliaus Šaltenio „Duokiškio baladės“, rež. A. Pociūnas, 2011 metais Editos Kauzaitės „Švytinčių burbulų partija“, rež. K.Smoriginas.
Tiesa, pernai po 40 metų į sceną sugrįžo muzikinis spektaklis G. Kuprevičiaus muzikos motyvais K. Sajos „Devynbėdžiai“, rež. Marius Meilūnas.
Režisierius R. Banionis savo naujausią pastatymą pristato kaip R. Granausko proza paremtą dramą, kuri yra pastabi, gyvenimiška, susigaudanti lietuviško sodžiaus gyvenimo realijose.
Spektaklyje pagal gyvenimo istorijos siužetą statomas spektaklis. Tai, pasak režisieriaus, leidžia išlaikyti sąlygiškumą, išsakyti ir akcentuoti svarbiausias mintis. Spektaklyje bus galima pamatyti nemažai realių Lietuvos istorijos dokumentinių kadrų – tam pasitelkiamos archyvinės nuotraukos, naudojama vaizdo projekcija.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
U. Mikaliūno nuotr.
