Kai Lietuva jau gyvena ilgojo savaitgalio ir Joninių šventės nuotaikomis, panevėžietė Alina Ranceva skaičiuoja paskutines valandas iki dar vieno beprotiško išbandymo.
Vienintelė lietuvė, praėjusiais metais įveikusi penkiagubą ultratriatloną, jau šį savaitgalį Prancūzijoje, Kolmaro mieste, stos prie starto linijos, kad visam pasauliui įrodytų mažos Lietuvos sportininkės milžinišką valią dešimtgubame ultratriatlone.
Ateinančias vienuolika parų Alinos laukia išbandymas, sunkiai įsivaizduojamas net ir patiems sportininkams: po tris valandas miego per parą ir tūkstančiai kilometrų trasoje.
A. Ranceva pasiryžusi atvirame 50 metrų baseine nuplaukti 38 km, dviračiu nuvažiuoti 1 800 km ir po viso šito dar 422 km nubėgti.
Dėl geležinio žmogaus titulo stos varžytis ir dar keturios moterys bei dešimt vyrų iš įvairių pasaulio šalių.
Išbandymas karščiu
A. Ranceva ir ją į Prancūziją lydinti palaikymo komanda jau šeštadienį Kolmaro mieste įsilies į dešimtgubo ultratriatlono atidarymo šventės šurmulį, o sekmadienį, 9 val. Lietuvos laiku, Alina stos prie starto linijos maratonui, kurį sportininkė planuoja įveikti per vienuolika parų.
Sekmadienį A. Rancevos laukianti pirmoji rungtis – 38 km plaukimas atvirame 50 m baseine. Šiam etapui panevėžietė numačiusi 16 valandų.
Nors atrodytų, kad patyrusiai sportininkei, įveikusiai penkiagubą ultratriatloną, ši rungtis neturėtų būti sudėtinga, vis dėlto sinoptikų prognozės nežada lengvo pasiplaukiojimo.
Kalmaro mieste sekmadienį žadama 33 laipsnių kaitra pavėsyje. Saulėje oras gali įkaisti ir iki 40-ies. Tai reiškia, kad plaukiantiesiems atvirame baseine teks išverti tokį karštį ir tiesiai į juos plieskiančią saulę.
A. Rancevą papildomai dar šildys ir hidrokostiumas. Nors toks drabužis padeda lengviau išsilaikyti ant vandens ir taip tausojama plaukiko energija, taip pat sulaiko ir šilumą.
Alina planuoja plaukdama kas valandą stabtelėti vos minutei išgerti ir užkąsti, kad organizmui suteiktų degalų, ir per daugiau nei pusę paros tik kartą išlipti iš vandens palįsti po dušu atsigaivinti. Panevėžietė nenusiteikusi sau leisti ilsėtis ilgiau.
„Išlipus pajunti poilsio skonį, o jau tada labai sunku įveikti kovą su savimi ir grįžti į trasą“, – pasakoja sportininkė.
Ištvermės karaliene tituluojamai panevėžietei Kolmaro baseino išbandymai jau pažįstami.
Praėjusią vasarą Kolmare vykusiame penkiagubo ultratriatlono čempionate tame pačiame baseine plaukdama 19 km A. Ranceva perkaito. Tąkart tvyrojo 35 laipsnių karštis, o vandens temperatūra siekė 26–27 laipsnius. Esant tokioms sąlygoms, panevėžietė perpus trumpesnę nei šįmet distanciją įveikė per 7 valandas.
Išlaikyti ramybę
Po karšto plaukimo baseine A. Ranceva be atokvėpio leisis į kitą distanciją – 1 800 km dviračiu.
Tokiose klasikinio „Ironman“ triatlono varžybose, pasak Alinos, dalyviai savo laiką gali planuoti kaip norintys. Sąlyga viena – visą distanciją spėti įveikti per 340 valandų.
„Gali miegoti ir 5, ir 8 valandas, svarbiausia tilpti į laiko limitą. Bet jei nori kovoti dėl medalio, negali sau leisti ilsėtis“, – pasakoja panevėžietė.
Jos planas pirmą kartą ilgesniam, 3 valandų poilsiui sustoti nuplaukus 38 km ir dviračiu numynus ne mažiau nei 100 km.
Dviračiu 1 800 km teks skrieti vynuogynais ir siauromis gatvelės besiraitančia trasa.
Nors vyksta pasaulinės varžybos, prancūzai nemato būtinybės riboti eismo. Tad dalyviams teks ne tik laviruoti kelyje su daugybe stačių posūkių, bet ir saugotis ten važinėjančių vietos ūkininkų traktorių.
Alina pasakoja, jog šioje rungtyje bus svarbiausia išlaikyti ramybę, tolygų važiavimo tempą.
„Man svarbiausia nepradėti greitinti, nes distancija labai ilga. Pernai penkiagubame ultratriatlone neišlaikiau ramybės bėgdama ir pats organizmas pasiuntė ilsėtis – pradėjau vemti, tapau tarsi tuščia, visiškai be energijos. Tai buvo baisu. Išmoktas pamokas stengiuosi prisiminti“, – pasakoja A. Ranceva.
Penkiagubame ultratriatlone Alina bėgo 211 km. Šįkart panevėžietė nusiteikusi nubėgti dvigubai daugiau – 422 km.
Suvokti, kad viskas praeina
Visą šią beprotišką 2 260 km distanciją – plaukimą, važiavimą dviračiu ir bėgimą – A. Ranceva mano įveiksianti per 11 parų.
Varžybų planą ji sudėliojusi taip, kad per parą miegui skirtų ne daugiau nei po 3 valandas.
„Save nuteikinėju, kad bus tikrai sunkių momentų, krizių, bet išgyvensiu. Tokiomis akimirkomis turiu suvokti, kad viskas praeina, praeis ir tai. Kai bėgant paskutinį ratą paduoda trispalvę ir varau į finišą, pamirštu visus skausmus, visą vargą. Dėl to ir kamuojuosi, kad galėčiau pasiimti trispalvę ir ją iškėlusi finišuoti. Kelias dienas po finišo dar pakentėsiu skausmus, o euforija liks“, – sako Alina.
Tikslas ne tik medalis
Pernai į penkiagubo ultratriatlono varžybas Kolmare lydėjo jos didžiausias ramstis – sutuoktinis Andrejus.
Šį kartą Alina išvažiavo su didesne palaikymo komanda. Prancūzijoje ja rūpinsis ir brolis su žmona, pusbrolis, už mamą sirgs ir 13-metis sūnus Arijus.
Namuose mamos liko laukti keturmetė Andrėja su močiute.
A. Rancevos tikslas – ne tik pasipuošti dešimtgubo ultratriatlono medaliu, bet ir visuomenei pasakoti apie šią sporto šaką, tiesiogiai socialiniuose tinkluose perteikti emocijas iš trasos. Tam, juokiasi sportininkė, bus įdarbinta visa jos komanda.
„Pernai vienas Andrejus viso to nespėjo, jis rūpinosi manimi, pats buvo gyvas vien prancūzišku batonu su pienu. Šįmet brolienei paskirta kuo daugiau parodyti ir papasakoti, kaip vyksta varžybos. Nes grįžus apie jas pasakodama jau nebeperduodu tų tikrųjų emocijų“, – sako sportininkė.
Svajonės apie kepsnį
Ištvermės karalienė iš pernykščių penkiagubo ultratriatlono varžybų grįžo numetusi 9 kg.
Po šiųmečių apimtys dar labiau sumažės. Alina sako trasoje negalinti sau leisti pasilepinti skaniu maistu.
Jos racione tebus vištiena, makaronai, ryžių košė, sultinys, džiovinti vaisiai, o didžiausias skanėstas – medaus guminukai.
„Mažas ir neskanus tas mano valgiaraštis. Kai 3–4 paras valgai vištieną, net jos kvapas pradeda purtyti. Jau penkiagubame vyro prašydavau, duok man kepsnį ar kokio kito normalaus maisto.
Bet kai fizinis krūvis didžiulis ir visa esu tarsi įelektrinta, stengiuosi kuo mažiau apkrauti organizmą. Valgau, kas jau pasitvirtinę“, – pasakoja A. Ranceva.
Sutuoktiniui ne lengviau
Tokiuose beprotiškuose išbandymuose Alinos sveikata – sutuoktinio paramediko Andrejaus rankose.
„Jis mane labai gerai pažįsta. Net jei atrodo, kad gerai jaučiuosi, iš akių pamato, kad kažkas ne taip“, – sako A. Ranceva.
Alina dėkinga sutuoktiniui už milžinišką psichologinį palaikymą. Ji pripažįsta: tie ultratriatlono maratonai jam gal net didesnis išbandymas nei pačiai trasoje. Matyti save taip alinantį artimiausią žmogų ir kiekvieną sekundę stebėti jo būseną – ne kiekvienam.
Bet Andrejus niekada nebando atkalbėti žmonos nuo jos tikslų. Jis daro viską, kas įmanoma, kad Alina juos pasiektų.
„Kai penkiagubo ultratriatlono trasoje man buvo labai blogai, vėmiau, Andrejus nė karto nepasakė, kad dedam tašką ir važiuojam namo. Jis ramino – Alina, eik ilsėtis, pamiegosi 4 valandas ir atgausi jėgas. Man labai gera, kad jis taip elgiasi. Atsidūrus ties galėjimo ir negalėjimo riba, jei kas ragintų viską nutraukti, taip ir padaryčiau. Tą akimirką atrodytų tai geriausia, bet pailsėjus prasidėtų savigrauža, kad nebaigiau, neatidaviau visų jėgų“, – svarsto A. Ranceva.
Sportininkė prasitaria vyrui jau užsiminusi apie svajonę įveikti ir dvidešimtgubą ultratriatloną. Tokie dažniausiai rengiami Meksikoje. Tad Andrejaus prašymas tebuvo vienas: bent palaukim, kol varžybos vyks Europoje.
Kai sportas nerūpėjo
Titaniškos valios A. Ranceva svarsto visada buvusi užsispyrusi ir stebėtinai pakanti skausmui. Mama pasakojo, kad vaikystėje susižalojusi veidą ir įgijusi randą visam gyvenimui, net nepravirko.
Tačiau kad ateis laikas, kai pasaulį stebins neįtikėtina fizine galia ir valia, nei artimieji, nei pati nė nesvajojo.
Lūžis įvyko, kai 14-metę draugė nusivedė į Panevėžyje vykusias ultratriatlono varžybas.
„Buvo mokinių vasaros atostogos, bendraklaė pasiūlė nueiti pažiūrėti ultratriatlono. Visiškai nesidomėjau sportu, bet kažkaip nusitempė mane. Ėjau surūgusi: ką gi ten įdomaus pamatysiu? O kai nuėjau, visą naktį prasėdėjau liežuvį patiesusi, užsinorėjau tapti viena iš jų“, – pasakoja A. Ranceva.
Kai tais pačiais metais laikraštyje pamatė skelbimą, kad geležiniu žmogumi tituluojamas panevėžietis ultratriatlonininkas Vidmantas Urbonas renka auklėtinių grupę, Alina buvo viena pirmųjų į ją užsirašiusių.
Taip prasidėjo jos kelionė į didįjį sportą, A. Rancevos pavardę įrašiusi jau ne tik į Lietuvos, bet ir pasaulio sporto istoriją.
