Panevėžio centre pastarosiomis savaitėmis nutiko tai, kas priverčia praeivius stabtelėti ir suklusti. Iš Marijonų gatvėje stovinčios Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčios kasdien pasigirsta varpų muzika – nors pati šventovė varpinės neturi.
Šis skambesys, kadaise nutildytas žaibo, šiandien nėra tik įprasti, į mišias kviečiantys varpo dūžiai. Iš koplyčios liejasi giesmių melodijos.
Varpus nutildė žaibas
Marijonų koplyčioje kunigaujantis argentinietis Įsikūnijusio Žodžio kongregacijos vienuolis Chuanas Markosas Kodutis aukoti mišių važinėja iš Pasvalio rajone esančių Pumpėnų. Ten įsikūrusiame vienuolyne kunigas gyvena.
Dvasininkas pamena, jog 2021-ųjų vasarą jam pradėjus tarnauti Marijonų koplyčioje, iš jos dar liejosi varpų skambesys. Tuo buvo pasirūpinęs joje anksčiau tarnavęs kunigas Pavelas Andžejevskis.
„Man tarnaujant šioje koplyčioje, varpai skambėjo turbūt porą metų. O tuomet aparatūrą sugadino žaibas ir jie nutilo“, – pasakoja kunigas Ch. M. Kodutis.
Ilgokai pastudijavus instrukciją, pernai Ch. M. Kodučiui pavyko pačiam perprogramuoti žaibo išderintą aparatūrą. Tačiau kad varpai suskambėtų, reikėjo dar ir specialių žinių.
Varpų muzika kiekvieną dieną
Meistrams pasidarbavus, nuo gruodžio vidurio dienomis varpas trumpai suskamba kas valandą.
Be to, devintą ryto, vidurdienį bei vakare apie 18 val. nuo koplyčios sklinda varpų skambinama Viešpaties Angelo maldos muzika, o štai trečią valandą dienos skamba maldos „Jėzau, pasitikiu tavimi“ melodija.
Taip pat varpai suskamba kviesdami panevėžiečius į mišias.
Sekmadieniais Marijonų koplyčioje jos aukojamos devintą ir vienuoliktą valandomis, šeštadieniais – vienuoliktą valandą, o antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais – 17.30 valandą.
Palaidojo daugiau, nei pakrikštijo
Kunigas Ch. M. Kodutis pasidžiaugė, kad jam tarnaujant Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčioje nuolat gausėja susirenkančiųjų melstis.
Kunigas svarsto, kad žmonių galbūt daugėja todėl, kad jis yra ne tik šios bažnyčios rektorius, bet ir šalia esančio Kastyčio Ramanausko lopšelio-darželio ir Kazimiero Paltaroko gimnazijos kapelionas.
„Natūralu, kad kuo daugiau žmonių mane pažįsta, tuo daugiau ir ateina į koplyčią“, – sako dvasininkas.
Tikintieji yra atkreipę dėmesį į itin šiltą kunigo bendravimą. Po mišių dvasininkas bendrauja su tikinčiaisiais, randa jiems gerą žodį.
Kunigas šypsosi, kad jam gera girdėti, jog žmonėms su juo malonu.
Kai per adventą nuo koplyčios vėl suskambo varpų gaudesys, ne iš vieno panevėžiečio sulaukė padėkos.
Tačiau, atkreipė dėmesį Ch. M. Kodutis, tuoktis mažoje Marijonų koplyčioje nėra madinga, tad per visą kelerių metų tarnystės joje laiką sutuokęs vos keletą porų.
2025-aisiais koplyčioje vyko maždaug dešimt krikšto apeigų, o palaidoti, deja, teko daugiau žmonių, nei suteikti Krikšto sakramentą.
Vienuolyne pagyveno ir aktoriai
Šalia Marijonų sodo esančios Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčios istorija susijusi su vienuoliais marijonais, tarnauti į Panevėžį atvykusiais 1927 metais.
Po dvylikos metų – 1939-aisiais – jų rūpesčiu tuometėje Agronomijos (dabar Marijonų) gatvėje iškilo architekto Antano Gargaso suprojektuotas koplyčios pastatas kartu su noviciatu, kuriame gyveno vienuolio kelią pasirinkę naujokai.
Visgi neilgai trukus vienuoliai marijonai buvo priversti noviciatą palikti – tikėjimą paskelbęs opiumu liaudžiai, okupuotoje Lietuvoje įsivyravęs sovietinis režimas visus vienuolynus uždarė.
Iki 1947-ųjų dar buvo leista koplyčioje aukoti mišias, o keliose buvusio vienuolyno celėse leista gyventi kunigams. Tačiau tais metais pastatas buvo nacionalizuotas, jame pradėjo veikti rusakalbis vaikų darželis.
Beje, vienu metu buvusiame marijonų vienuolyne buvo apgyvendinti aktoriai, kuriuos režisierius Juozas Miltinis atsivežė iš Kauno.
Šeimininkams sugrįžo tik po kelių dešimtmečių
Koplyčios patalpose iki 1980-ųjų veikė archyvo saugyklos. Jas iškėlus koplyčia atiteko vaikų dailės mokyklai.
Ir tik 1992-aisiais visas pastatas grąžintas tikriesiems jo šeimininkams – vienuoliams marijonams.
Iš pradžių koplyčioje kunigavo gretimose patalpose gyvenę tėvai marijonai, tačiau, mažėjant šios vienuolijos gretoms, po dešimties metų visas pastatas perduotas administruoti Panevėžio vyskupijos kurijai. Jau daugelį metų Panevėžyje nebėra vienuolių marijonų.
