Iš kompromisų gimsta Literatų skveras

Po ilgai trukusių diskusijų Panevėžio kultūros bendruomenė rado kompromisą – pačiame miesto centre, A. Kisino gatvelėje esančią žaliąją erdvę siūloma pakrikštyti Literatų skvero vardu.

Toks pasirinkimas leistų įprasminti ne vieno, o visų Panevėžiui reikšmingų literatūros kūrėjų atminimą – nuo išeivijos modernisto Henriko Radausko iki Bronės Buivydaitės, Petro Būtėno ar kunigo Julijono Lindės-Dobilo.

Literatūrai neabejingi panevėžiečiai tikisi, kad toks sprendimas taps pirmuoju žingsniu Panevėžio tapatybę stiprinant ne tik kaip menininkų, bet ir kaip rašytojų bei poetų miesto.

Išsiskyrė nuomonės

Skvero vardo variantai kultūrai neabejingų panevėžiečių aptarinėti ne vieną mėnesį.

Savivaldybei pateikta daugybė idėjų, kaip galėtų būti vadinamas A. Kisino gatvėje esantis nedidelis skveras, ribojamas daugiabučių kiemų ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos.

Galiausiai nuspręsta rinktis iš dviejų daugiausia palaikymo sulaukusių: poetės Elenos Mezginaitės ir modernisto Henriko Radausko vardų.

Abu jie – išskirtinės asmenybės, palikusios ryškų pėdsaką Lietuvos kūrybos istorijoje, o Panevėžiui – ypač brangūs.

Tačiau būtent dėl to ir kilo daugiausia diskusijų: dalis kultūrinės bendruomenės matė E. Mezginaitės garbei pavadintą skverą, kita dalis palaikė H. Radausko vardo idėją.

Visgi šiose diskusijose gimė kompromisas – suteikti skverui Literatų vardą.

Tokį variantą iškėlė Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkė Lionė Lapinskienė, pabrėžusi, kad literatūrai ir kalbai miestas skolingas jau daugelį metų.

Neišmokėta skola literatūrai

Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus ir Kristijono Donelaičio draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkė Lionė Lapinskienė pripažįsta iš pradžių siekusi, kad skverui būtų suteiktas poeto H. Radausko, Panevėžyje baigusio berniukų gimnaziją ir mokytojų seminariją, vardas.

Jos akimis, poetė E. Mezginaitė jau įprasminta jos vardu pavadinus miesto biblioteką.

Tačiau, sutinka L. Lapinskienė, skverą pavadinus Literatų vardu, bus pradėtas įamžinti ne vieno kūrėjo atminimas.

„Ir pradėta bus nuo ankstesniųjų kūrėjų – Bronės Buivydaitės, pirmosios mokytojos moters Mokytojų seminarijoje, neatrasto literato Petro Būtėno ir poeto Henriko Radausko, kuris buvo pastarųjų dviejų literatų mokinys Mokytojų seminarijoje. Tai, kad pasaulis ir Lietuva turi tokį H. Radauską, yra šių dviejų žmonių įdirbis“, – teigė L. Lapinskienė.

Anot jos, naujame Literatų skvere tinkamai įamžinti turėtų būti kunigas Julijonas Lindė-Dobilas, Matas Grigonis. Čia galėtų būti atsimenama ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.

„Palyginti su kitais miestais, Panevėžys kalbai, literatūrai, humanitarinei kultūrai puoselėti labai skolingas. Turėdamas tokį Literatų skverą, Panevėžys užsidėtų garbingą literatūrinę karūnėlę, tęsdamas pačių ryškiausių literatų atminimo įprasminimą“, – mano L. Lapinskienė.

Mano naują kryptį

Planuojamas Literatų skverelis, L. Lapinskienės nuomone, ideali vieta kūrybos žmonėms įamžinti, tuo labiau kad visai šalia – Panevėžio kolegija, buvusi Mokytojų seminarija, išugdžiusi daugybę žymių žmonių.

„Čia daugybė sparniukų užauginta. Tai unikali vieta. O kaip būtų geriau įamžinti Panevėžiui nusipelniusių literatų atminimą, jau diskusijų klausimas. Bet dabar, kai tiek daug įvairių technologijų, nemanau, kad tą padaryti būtų sudėtinga. Literatų skveras tikrai galėtų atgimti. Jeigu Panevėžys pasuktų šia linkme, garsėtume ne tik savo kultūriniu, bet ir literatūriniu paveldu“, – įsitikinusi L. Lapinskienė.

Dar viena traukos vieta

Panevėžio kultūros žmonės pabrėžia, kad Literatų skveras turi potencialo tapti ne tik atminimo, bet ir gyva kultūrine vieta. Čia galėtų vykti Poezijos pavasario renginiai, skaitymai, prozos vakarai, diskusijos, edukacijos. Šalia esanti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka šiai erdvei suteikia natūralią kultūrinę trauką.

Panevėžio tarybos narys Arnoldas Simėnas, daugelį metų siekęs E. Mezginaitės vardo įprasminimo, taip pat pritaria naujam sprendimui.

Pasak jo, Literatų pavadinimas leidžia į šią erdvę įtraukti ne tik E. Mezginaitę, bet ir kitus kūrėjus.

„Tai buvo savotiškas kompromisas. Mintis skverą pavadinti Literatų tikrai nebloga, aš jai pritariau. Skvere galėtų atsirasti tiek pačios poetės E. Mezginaitės, tiek kitų literatūros kūrėjų, kurie vienaip ar kitaip garsino Panevėžį, atminimas“, – sako A. Simėnas.

Anot jo, gal ir gerai, kad pirminiame variante nuomonės išsiskyrė, taip gimė platesnė idėja, kaip įveiklinti skverą.

„Kaip būtų galima įamžinti literatūros kūrėjų atminimą, svarstytini visi variantai. Galima net būtų surengti idėjų konkursą. Tikiuosi, kad sutvarkius skverą, jis taps nauja vieta kultūros renginiams. Tai puiki erdvė miesto centre, bet iki šiol dar tinkamai neišnaudota“, – mano A. Simėnas.

Tariasi su bendruomene

Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo Panevėžio mieste komisijos pirmininkė, Panevėžio merė Loreta Masiliūnienė pasidžiaugė, kad panevėžiečiai aktyviai įsitraukė į siūlymus dėl žaliosios erdvės A. Kisino gatvėje pavadinimo – sulaukta daug argumentuotų, įkvepiančių idėjų įprasminti mūsų miesto istorines asmenybes.

„Esu dėkinga kiekvienam žmogui, kuriam rūpi Panevėžio kultūrinė tapatybė, vertybės ir atmintis. Tokie procesai kuria gyvą, bendruomenišką miestą“, – sako L. Masiliūnienė.

Atsižvelgdama į gautus pasiūlymus, Žymių žmonių, istorinių datų ir įvykių įamžinimo darbo grupė svarstė, kaip rasti sprendimą, kuris telktų bendruomenę.

Šioje vietoje išryškėjo platesnė idėja – suteikti pavadinimą, skirtą visai literatų bendruomenei. Todėl pasirinktas Literatų skvero pavadinimas.

„Esu įsitikinusi, kad toks sprendimas leis šiai erdvei tapti atvira, įtraukia kuriančių žmonių susitikimo vieta. Komisija neatmeta ir konkrečių kūrėjų įamžinimo – nagrinėjami sprendiniai, kurie leistų ateityje šioje vietoje atsirasti akcentui ar suoliukui, skirtam konkrečiai asmenybei.

Kurdami Panevėžį tariamės su bendruomene ir vertiname žmonių nuomonę. Tai mūsų miesto stiprybė“, – teigia L. Masiliūnienė.

Laukia tvarkymo darbai

Siūlomam skvero vardui dar turės pritarti Savivaldybės taryba, bet galutinį žodį tars Vyriausybė, mat žemės sklypas, kuriame ketinama įrengti skverą, yra valstybės nuosavybė.

Savivaldybė savo ruožtu numato šią vietą sutvarkyti taip, kad ji taptų nauja miesto rekreacine zona. Dar šiemet turėtų būti baigtas Laisvės aikštės prieigų atnaujinimo projektas, kuris apims aplinkines gatveles – T. Moigio, Birutės, Š. Mero, Panevėžio Bataliono, A. Kisino, viešosios erdvės prie Dailės galerijos, teatro „Menas“, Panevėžio kraštotyros muziejaus, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos.

Į šį projektą patenka ir skveras šalia A. Kisino gatvės. O kitais metais numatoma imtis rangos darbų.