Darbščios, tvarkingos aštuonių vaikų šeimos užgyventą turtą ugnis sunaikino kone iki namo pamatų. Po nelaimės praėjus jau savaitei gaisrą išgyvenusi daugiavaikė pora vis dar negali patikėti tuo, kas įvyko.
Vaikai, išskyrus vieną, kuris namuose buvo užkluptas liepsnų, sudegusio namo dar nematė. Taip tėvai stengiasi juos apsaugoti nuo šiurpaus reginio.
Po sukrečiančio gaisro Vadoklių seniūnijos Alančių kaime kaip stovi likusiai šeimai pasiūlyta pastogė krizių centre.
Pagalbos ranką ištiesę geri žmonės renka ir dovanoja reikalingiausius daiktus, o rajono valdžia ieško galimybių nupirkti kitą namą.
Virš gaisravietės vėliava
Alančiai – vienos gatvės kaimas netoli Panevėžio–Vilniaus greitkelio. Kaimo pradžioje stūkso tai, kas liko iš aštuonių vaikų šeimos namo – nuodėguliai.
Graudu matyti tarp degėsių užsilikusius vėjo plaikstomus iki galo nesudegusius vaikų sąsiuvinius ir vadovėlius.
Prie namo liekanų stovi ir apdegęs šeimos automobilis bei vaikiškas dviratukas.
Ugnies liežuvių liko nepaliesta tik metalinė tvora ir kieme ant stiebo plazdanti istorinė Lietuvos vėliava. Jos raudonis skaudžiai kontrastuoja su sodybos nuodėguliais.
Nesudegusi ir kiek toliau nuo namo pastatyta sodybos puošmena – dekoratyvinė pelėda. Visa kita virto arba degėsiais, arba plėnimis.
Rasos ir Alvydo Krištopaičių sodyboje ugnis įsiplieskė vasario 27-osios popietę.
Tuo metu abu sutuoktiniai darbavosi netoliese esančiame Šilų ūkyje, auginančiame paukščius. Penki vaikai buvo pamokose Ramygalos mokykloje, viena, mažiausioji – šio miesto darželyje.
Vyriausioji atžala šiuo metu studijuoja mediciną Vilniuje. O dar vienas sūnus, kuriame tądien nereikėjo į mokyklą, namuose laukė iš darbo grįžtančio tėčio.
„Maždaug pirmą valandą sūnus paskambino man į darbą ir pasakė, kad namuose atsirado dūmų. Pasakiau, kad gerai apžiūrėtų krosnis, kurios ryte buvo pakurtos. Sūnus paaiškino, kad žiūrėjęs – pakurų jose nebebuvo. Tada patariau gerai išvėdinti namus“, – gaisro dienos įvykius prisiminė R. Krištopaitienė.
Liepsnas pamatė iš tolo
Pasikalbėjusi su sūnumi R. Krištopaitienė dirbo toliau, telefono prie savęs neturėjo.
Maždaug po valandos atbėgusi išsigandusi bendradarbė pranešė, kad pleška jų namas.
Rasa pasakoja, jog šokdama į mašiną dar užmetė akį į telefoną ir pamatė daugybę praleistų skambučių. Jau vėliau išsiaiškino, kad visi skambinusieji stengėsi jai pranešti apie gaisrą.
A. Krištopaitis, išgirdęs apie gaisrą, tuo metu jau lėkė į namus.
„Nuo tolo pamačiau ne tik besiveržiančius dūmus, bet ir didžiules liepsnas“, – sako šeimos tėvas.
Grįžęs jis rado daugybę liepsnas malšinančių ugniagesių.
Vyriškis guodžiasi, kad pavyko išgelbėti sodybos ūkinius pastatus. Juose ir dabar dar žiemoja šeimos auginami gyvuliai ir paukščiai. Ugnis nepersimetė ir pas kaimynus.
Bet didžiausias džiaugsmas, kad išvengta kur kas baisesnės nelaimės. Suveikus priešgaisrinei signalizacijai, iš namo kaip stovi spėjo išbėgti Krištopaičių sūnus kartu su šuneliu.
Pasak A. Krištopaičio, ugniagesiai gaisro priežastis dar aiškinasi. Spėjama, kad ugnis galėjo prasiskverbti pro kaminą antrame namo aukšte.
„Bet name visai neseniai baigtas remontas, tvarkytos ir krosnys, ir kaminai“, – pabrėžė šeimos tėvas.
Jis vardijo padarytų nemažai ir kitų remonto darbų – didelė šeima gyvenusi ir gražiai, ir patogiai.
Namas buvo apdraustas
„Mėginu įsivaizduoti situaciją, į kurią pakliuvo Krištopaičiai. Ryte susikėlė, papusryčiavo, pašėrė gyvulius, į mokyklą ir darželį išleido vaikus, patys išvažiavo į darbą. O po pietų liko be nieko. Nei kuo persirengti, nei persiauti, nei stogo virš galvos“, – kalba Vadoklių seniūnė Milda Tamokaitienė.
Anot jos, gerai bent tai, kad neseniai suremontuotą namą šeima buvo apdraudusi.
Tad bent dalis nuostolių bus atlyginta.
Gaisrą išgyvenusiems žmonėms pasiūlyta apsigyventi Panevėžio rajono savivaldybės krizių centre. Šis centras įkurtas kaip tik Vadokliuose, vienu stogu dalijasi su kultūros namais bei vaikų dienos centru.
Seniūnė pabrėžė, kad vos išgirdę apie nelaimę, Vadoklių bendruomenės nariai Rasos Krištopaitienės vardu atidarė banko sąskaitą, o Vadoklių parapijos klebonas Raimondas Kazlauskas paragino žmones nelaimės ištiktai šeimai aukoti pinigų.
Į nelaimę atsiliepė labdaros organizacijos, šios šeimai jau atgabeno rūbų ir apavo. Dviejose Vadoklių parduotuvėse irgi pastatytos dėžės – žmonių prašoma paaukoti baisios nelaimės ištiktai šeimai būtiniausių dalykų.
Šeimos nelaimė suvienijo
„Praėjus kelioms dienoms po gaisro, Vadoklių kultūros rūmuose koncertavo Aidas Manikas, susirinko nemažai žmonių. Pasiūliau – gal galėtume pasirūpinti visko netekusiais savo krašto žmonėmis. Džiaugiuosi, kad buvau išgirsta“, – sakė Vadoklių kultūros namų vadovė Eugenija Zakarkienė.
Pasak jos, kaip Vadoklius buvo suvienijusi vasaros kruša, kiaurai išdaužiusi namų stogus, iškūlusi langus, sudraskiusi šiltnamius, taip dabar sutelkė gausią ir gražią šeimą ištikusi nelaimė.
„Prakalbę apie šį baisų gaisrą, žmonės tariasi, kaip padėti“, – tvirtino E. Zakarkienė.
Socialinė darbuotoja Ilona Benetaitė pasakoja, kad Krištopaičių vaikai po pamokų Ramygalos mokykloje atvežami į Vadoklių vaikų dienos centrą, iš ten po darbo juos pasiima tėvai.
Tądien, kai įvyko gaisras, šiame centre vaikai linksmai žaidė. Darbuotojai, nors jau žinojo apie nelaimę, baisią naujieną nutylėjo.
„Mačiau, kaip vaikų pasiimti atvažiavo mama, kaip vaikai pas ją nubėgo. Namo, jie, deja, nebegrįžo. Šeima apgyvendinta krizių centre“, – teigė I. Benetaitė.
Kaip atrodo sudegę namai, tėvai, saugodami vaikų ramybę, jiems dar neparodė.
Nelaimėje nepaliks
Rasa ir Alvydas Krištopaičiai „Sekundei“ teigė, jog seniūnijoje išgirdo, kad pagalbos sulauks iš Panevėžio rajono savivaldybės.
Yra vilčių, kad iš rajono biudžeto jiems bus skirta lėšų nusipirkti tuose pačiuose Alančiuose jau porą metų pardavinėjamam namui.
Abu sutuoktiniai – vietiniai: Rasa užaugusi Šiluose, o Alvydas – Alančių senbuvis. Didžiulė jų šeima ir gyveno jo tėvų name, kurį taip puoselėjo. Jie ir toliau norėtų gyventi Alančiuose.
Vyras su žmona aprodė, kiek daug jų šeimai paaukota rūbų ir apavo, geri žmonės siūlo ir rakandų bei baldų. Tik tokių daiktų šeimai kol kas nereikia – prisiglaudę po laikinu stogu tiesiog neturėtų kur jų padėti.
Neabejotinai šiai šeimai reikia ir pinigų, kad, palikę valdiškus namus, galėtų greičiau su vaikais įsigyti savo pastogę.
Jiems Vadoklių bendruomenės iniciatyva atidaryta sąskaita: Rasa Krištopaitienė LT827300010108062303 Swedbank.
