Manoma, kad pirmoji Molėtų bažnyčia pastatyta maždaug prieš šešis šimtus metų, o dabar stūksanti skaičiuoja tik antrą šimtmetį.
Dabartinė Molėtų bažnyčia yra neobaroko stiliaus, lotyniško kryžiaus plano su dviem aukštais bokštais ir išsikišusiu fasadu. U. Mikaliūno nuotr.
Didžioji savaitė
Šiandien, Didįjį penktadienį, kaip ir visame katalikų pasaulyje, Molėtų Šventų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje bus prisimenama Viešpaties kančia ir mirtis, be kurių nebūtų Prisikėlimo.
Gražiai suremontuotoje, baltumu tviskančioje bažnyčioje Didįjį penktadienį šventos Mišios nebus aukojamos. Vakare vykstančiose Viešpaties kančios pamaldose bus pagerbiamas kryžius. Didįjį penktadienį bažnyčiose tylu, neskambina varpai, negrojama instrumentais, violetiniais šydais uždengiami kryžiai, nedega žvakės – visur sukuriama kančios nuotaika.
Didysis penktadienis – Jėzaus Kristaus kančios ant kryžiaus ir palaidojimo diena, ir, kaip teigia dvasininkai, tuo metu kiekvienam suteikiama proga apmąstyti savo tikėjimą.
Didžiojoje savaitėje labai svarbus ir Didysis šeštadienis – diena, kai Kristus jau miręs, tad tai didžiulės tylos, nusiminimo, susikaupimo metas.
Didžiojo šeštadienio rytą, 10 valandą, Molėtų bažnyčios šventoriuje bus užkurtas laužas. Klebonas Kęstutis Kazlauskas sako, kad žmonės tądien kviečiami atsinešti ir sudeginti nenaudojamas sakramentalijas – pašventintus senus, sulūžusius kryžius, paveikslus, žolynus ir panašiai.
Prie šventoriuje sukurto laužo Velykų vigilijos pamaldos prasidės 20 valandą, jau saulei nusileidus. Žmonėms siūloma turėti žvakių krikšto pažadams atnaujinti, bus pašventintas jų atsineštas vanduo ir Velykų valgiai.
Prisikėlimas kiekvienam
Prisikėlimą tikintieji švenčia jau Velykų naktį. O sekmadienį, išaušus Velykų rytui, susitikusieji bažnyčioje džiaugsis kartu su prisikėlusiu Kristumi, dalyvaus procesijoje.
Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia atnaujinta ir moderni. U. Mikaliūno nuotr.
Molėtų Šventų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas K. Kazlauskas, tą rytą kreipdamasis į tikinčiuosius, linkės prisikelti visiems.
„Kas yra prisikėlimas? Tai atsinaujinimas, ir kiekvienas, sulaukęs šios šventės turėtų tarsi atsinaujinti – pažiūrėti į pasaulį nauju žvilgsniu, iš naujo jį pamilti, pradėti šviesti kitiems – taip, kaip mums visiems šviečia Kristus“, – sako dvasininkas.
Molėtų dekanato dekanas ir parapijos klebonas K. Kazlauskas kilęs iš Kaišiadorių rajono, gausios tremtinių šeimos, jos du broliai tapo kunigais. Beveik prieš trisdešimt metų Kauno arkikatedroje bazilikoje K. Kazlauską arkivyskupas įšventino į diakonus, o vėliau Kauno katedroje bazilikoje vyskupas Vincentas Sladkevičius įšventino į kunigus.
Molėtuose dvasininkas dirba nuo 2002-ųjų. 2011 metų spalį popiežius Benediktas XVI kunigui dekanui K. Kazlauskui suteikė Jo Šventenybės kapeliono (monsinjoro) titulą.
Kiekvienam tikinčiajam Molėtų klebonas linki nebegyventi praeitimi, nebeminėti kadaise patirtų nuoskaudų.
„Mes, kaip ir Viešpats – šviesos nešėjas, turėtume žvelgti tik į ateitį, nesidairyti atgal, o visa, kas buvo bloga, atgailėti ir palikti praeityje“, – sako K. Kazlauskas.
Tai, kad Molėtų bažnyčia dabar gerokai skiriasi nuo daugelio kitų šalies maldos namų, yra gražiai sutvarkyta, atnaujinta, moderni, kad čia vyksta daug įdomių, svarbių renginių, didelis šio dvasininko nuopelnas.
Sugriauta ir atstatyta
Istorija besidomintieji žino, kad Molėtai 1387 metais buvo dovanoti Vilniaus vyskupui. Pirmą kartą istoriniuose rašytiniuose šaltiniuose Molėtų vardas paminėtas tų metų vasario 17 dieną Jogailos dovanojimo rašte, kuriuo įteisinami naujai įkurtos Vilniaus vyskupijos dovanojami dvarai ir žemės.
Manoma, kad pirmoji bažnyčia čia pastatyta 15-ojo amžiaus antroje pusėje. Pirmą kartą bažnyčia minima 1522-aisiais, spėjama, kad tuo metu ji buvusi medinė.
Bažnyčios muziejuje prisimenami Molėtuose dirbę dvasininkai.
Bažnyčia per ilgus šimtmečius ne kartą buvo sugriauta ir vėl atstatyta.
Yra tikslių duomenų, kad ji buvo suniokota per Šiaurės karą 1702-aisiais,o atstatyta po dvidešimties metų.
Praėjus dar dviem dešimtmečiams – 1742-aisiais – Molėtuose buvo įkurta Švenčiausiosios Mergelės Marijos brolija, o nuo 1777 metų čia veikė parapinė mokykla. Mokykla minima ir 1804, ir 1828 metais.
Žinoma, kad 1781-aisiais Molėtų parapija turėjo 3027 parapijiečius.
1905 metais Molėtuose dirbęs kunigas Kazimieras Bandzevičius kartu su parapijiečiais pradėjo statyti naują mūrinę bažnyčią, o 1907-aisiais ją konsekravo Vilniaus vyskupas E. Roppas.
1912 metais bažnyčioje buvo įrengti nauji vargonai, o per Šv. Petro ir Povilo atlaidus kunigų K. Bandzevičiaus ir V. Jezukevičiaus rūpesčiu Molėtuose įvyko pirmas viešas lietuvių vaidinimas. Lenkams okupavus Vilniaus kraštą, Molėtai tapo Kaišiadorių vyskupijos parapija ir dekanato centru.
K. Bandzevičius klebonu buvo iki 1924 metų, po jo į Molėtus atvyko dekanas Matas Lajauskas, 1941-aisiais jis buvo besitraukiančių raudonarmiečių nušautas.
Bažnyčia be bokštų
Dabartinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra neobaroko stiliaus, lotyniško kryžiaus plano su dviem aukštais bokštais ir išsikišusiu fasadu.
Antano Jaroševičiaus kryžius – tikėjimo simbolis ir pagarbos garsiajam menininkui ženklas.
Viešintieji Molėtuose atkreipia dėmesio į išskirtinę bažnyčios vietą – važiuojant nuo miesto centro gatvė atveda tiesiai prie įspūdingų į maldos namus vedančių laiptų, paskui kelias staiga pasuka ir nuvingiuoja, o ant kalno stūksanti didinga bažnyčia dar ilgai matosi. Į šventorių veda aštuoniolikos pakopų laiptai.
Vyresni molėtiškiai dar mena, kad ilgai jų bažnyčia stovėjo be bokštų. Jie buvo nugriauti 1944 metais ir tuometės vietos valdžios sprendimu vis būdavo draudžiama juos atstatyti. Tik 1977-aisiais ant Molėtų bažnyčios vėl atsirado bokštai.
Senųjų buvusių bokštų kryžius žmonės išsaugojo ir dabar jie stovi prie įėjimo į šventorių, šalia laiptų. Čia pat – ir įspūdingas Antano Jaroševičiaus kryžius – tikėjimo ženklas, senosios tautodailės pavyzdys ir paminklas vienam žymiausių Lietuvos dailininkų. Kryžius bažnyčios šventoriuje pastatytas Molėtų krašto muziejaus rūpesčiu.
Šventorių puošia ir žymaus menininko Antano Kmieliausko skulptūra „Rūpintojėlis“ – 1976 metais pastatytas memorialinis paminklas pokario aukoms.
Parapijos namuose
Molėtų parapijai priklauso Molėtų miestas ir daugiau kaip šimtas kaimų. Parapijoje gyvena daugiau nei aštuoni tūkstančiai žmonių.
Šalia bažnyčios įrengti parapijos namai. Tame pastate prieš karą buvo katalikiškos veiklos centras, paskui pastatas buvo apleistas ir nugyventas. 2002–2003 metais jis buvo suremontuotas ir štai jau daugiau kaip dešimtmetį tarnauja parapijiečiams – čia vyksta aktyvus gyvenimas, rengiamos įvairios parodos, susitikimai, koncertai.
Molėtų 625-mečio proga bažnyčios bokšte buvo atidarytas muziejus. Jo darbuotojai rengia įvairių muziejaus eksponatų, liturginių drabužių parodas.
Molėtų parapijos globėjai yra šventieji Petras ir Povilas.
Šventasis Petras – apaštalas, popiežius ir kankinys. Iš pradžių jis buvo Simonas, žvejys. Pasikvietęs Jėzus jį pavadino Petru („uola“) ir paskyrė apaštalų vyresniuoju.
Šv. Petras vaizduojamas laikantis rojaus vartų raktą.
Šventasis Povilas nepažinojo Kristaus. Kai krikščionys buvo persekiojami, jis prisijungė prie persekiotojų, tačiau prie Damasko atsivertė ir ėmė skelbti Evangeliją. Rašė pamokslus ir laiškus bendruomenėms. Šv. Povilas vaizduojamas su kalaviju, kuris simbolizuoja aštrų Dievo žodį.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
