Seime penktadienį buvo įregistruoti įstatymų projektai,
kuriais Vyriausybė įgaliojama nusipirkti visas Rusijos koncerno “Jukos” turimas
“Mažeikių naftos” akcijas ir jas parduoti naujam savininkui, taip pat leidimą šiam sandoriui pasiskolinti iki 3 mlrd. litų.
Vyriausybės pateiktame “Mažeikių naftos” akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo projekte Vyriausybei yra taip pat numatytos teisės jos parinktam naujam “Mažeikių naftos” savininkui perleisti savo pirmumo teisę akcijoms įsigyti.
Premjeras Algirdas Brazauskas anksčiau sakė, kad Seimas įstatymo projektą turėtų patvirtinti per dvi savaites, o valdančiojoje koalicijoje dėl jo abejonių nekilsią.
Pagal įregistruotąjį įstatymą, naujam “Mažeikių naftos” savininkui Vyriausybė taip pat galės parduoti tiek valstybės turimų bendrovės akcijų, kad jai liktų ne mažesnis kaip 10 proc. akcijų paketas. Bet ji turėtų išsaugoti teisę ir toliau daryti įtaką esminiams bendrovės valdymo sprendimams.
Dabar Vyriausybė turi 40,66 proc. akcijų, “Jukos” – 53,7 procento. Pastarasis paketas biržos kaina yra vertas 4,8 mlrd. litų.
Įstatymas deklaruoja, jog apsisprendus skolintis konkrečias jo sąlygas numatys Finansų ministerija. Ji taip pat atliks kreditorių atranką bei vykdys transakcijas.
Numatyti galimi skolinimosi valstybės vardu būdai – paskolos, Vyriausybės vertybinių popierių ar kitų įsipareigojamųjų dokumentų išleidimas. Taip pat numatyta, kad Vyriausybė akcijų įsigijimą gali finansuoti “ir kitais, skolinimosi valstybės vardu nereikalaujančiais, būdais”.
“Mažeikių naftos” akcijų pardavimas galės vykti apeinant Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, o pardavus akcijas nebus skelbiamas oficialusis pasiūlymas biržoje supirkti smulkiųjų akcininkų akcijas. Tačiau sandorių pelnas, likęs grąžinus pasiskolintus pinigus, turės būti pervestas į Privatizavimo fondą. Tokios nuostatos yra įrašytos įstatymo projekte.
Įstatymo preambulėje tvirtinama, jog jo paskirtis yra skatinti “patikimas” užsienio investicijas į “Mažeikių naftą”, užtikrinti Lietuvai ilgalaikę galimybę importuoti ir perdirbti naftą bei užtikrinti efektyvų “Mažeikių naftos” valdymą ir veiklos rezultatus.
Penktadienį Seime taip pat buvo įregistruotos susijusios 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisos, numatančios, jog Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas šiems metams padidėja nuo 1,7 mlrd. litų iki 4,7 mlrd. litų.
Ūkio ministras Kęstutis Daukšys anksčiau tvirtino, jog “Mažeikių naftos” akcijas iš “Jukos” Vyriausybė nupirks, jei jos netenkins “Jukos” surastas akcijų pirkėjas. Šią strategiją Eltos kalbinti ekspertai vertino neigiamai, nes tokiu atveju esą gali atsirasti įvairių užkulisinių susitarimų ir nerealių kainų siūlymų.
Pasak kai kurių šaltinių, realiausi pretendentai įsigyti “Mažeikių naftą” – Rusijos koncernas “Lukoil” bei TNK-BP. Spaudos teigimu, TNK-BP yra Vyriausybės vertinama bendrovė, nes į ją yra investavusi Didžiosios Britanijos milžinė BP.
“Jukos” sulaukus milijardinių ieškinių dėl tariamų mokesčių nepriemokų, koncernas balansuoja ant žlugimo ribos ir parduoda turtą. Pagrindiniai “Jukos” akcininkai ir buvę vadovai – kalėjime.
“Mažeikių nafta” yra pagrindinė degalų tiekėja Lietuvos rinkai, taip pat didžiausia eksportuotoja bei daugiausiai pelno uždirbanti šalies įmonė. Bendrovė dar valdo Būtingės terminalą bei Biržų naftotiekį.
Išaugus veiklos apimtims bei produkcijos kainoms “Mažeikių naftos” konsoliduotos pajamos pagal JAV apskaitos principus (US GAAP) pernai padidėjo 44,7 proc. – iki 7,663 mlrd. litų, o grynasis pelnas – 3,3 karto – iki 721,883 mln. litų.
ELTA
