„Šaltinėlio“ bibliotekoje atidaryta autorių tandemo Artūro Meškausko ir Raimundo Bernadicko fotografijų paroda. Ji pavadinta neįprastai – „LaIKe skylėje“.
Intriguojamas pavadinimas
Dviejų fotografų Artūro Meškausko ir Raimundo Bernadicko parodos pavadinimas „LaIKe skylėje“ kelia smalsumą. Tačiau autoriams jis labai paprastas.
„Dėl žodžio „skylė“ viskas aišku – fotografavimo procesas vyksta pro skylutę. Žodis „laike“ turi dvi prasmes. Pirmoji gali reikšti laiką, o antroji asocijuojasi su žodžiu, randamu populiariame socialiniame tinkle, „like“, jis reiškia mėgti, patikti. Kita vertus, tas pavadinimas susijęs su fotografavimu. Tas darbas gali trukti nuo pusės minutės iki pusvalandžio arba net valandos.
Fotografavimo procesas ir pats fotografas tarsi užrakinamas laike“, – parodos pavadinimo paslaptį atskleidė A. Meškauskas.
Kantrybės išbandymas
Pinholė – tai fotografavimas savadarbiu aparatu be objektyvo, kai šviesos srautas eina pro labai mažą skylutę ir projektuojamas ant šviesai jautraus paviršiaus. Tokio tipo vaizdo projektavimo principas buvo žinomas jau nuo antikos laikų. Toks vaizdo fiksavimas pro skylutę tapo entuziastų užsiėmimu. Tokie ir yra A. Meškauskas bei R. Bernadickas.
Parodoje eksponuojamos nuotraukos – tai jų bandymai pasitelkiant tą techniką nugvelbti ir užrakinti vaizde dalelę laiko iš skubančio gyvenimo.
Sužinojus daugiau apie fotografavimą savadarbiu fotoaparatu ir kad objektui nufotografuoti reikia kone valandos, pasidaro smalsu, ar nenusibosta. Ar neįgrysta stovėti ir žiūrėti pro mažą skylutę gaudant kadrą? Abu menininkai sako esantys kantrūs.
„ Ir fotografuojant įprastu fotoaparatu reikia turėti nemažai kantrybės. Kol pagauni gerą kadrą, daug laiko sugaišti. Tai koks skirtumas, pro kur tą kadrą stebėsi – ar pro skaitmeninio fotoaparato objektyvą, ar pro pinholės aparato skylutę“, – palygina Raimundas.
Daro patys
Fotografai į susitikimą atėjo nešini keliais savadarbiais fotoaparatais. Vienas įtaisytas knygos viršeliuose, kitas – žaliosios arbatos dėžutėje, trečias – šachmatų lentoje, dar kitas – radijo imtuve „Rossija 003“, turi įmontuotą netgi įprastame fotoaparate. Iš jų brangiausias, nors abu fotografai sako, kad kiekvienas savo rankomis padarytas brangus, pasak R. Bernadicko, surinktas iš detalių. „Įdomu pačiam pasidaryti fotoaparatą. Jį galima sukonstruoti iš batų dėžės, iš lagamino ir kitų daiktų. Konstrukcija labai įvairi. Gali daryti labai primityviai, o gali sukurti ir labai sudėtingą prietaisą“, – vienas per kitą „Sekundei“ pasakojo fotografai.
Vyrai juokauja, kad pats mažiausias savadarbis aparatas, kokį jie žino, yra padarytas iš degtukų dėžutės ir iš riešuto kevalo. Jis surenkamas žaidžiant pincetais.
Grįžo prie ištakų
A. Meškauskas ir R. Bernadickas anksčiau fotografavo įprastais aparatais. Todėl labai keista, kodėl prireikė tokių, kuriuos išvydę žmonės nustemba. Juk ne kiekvienas žino, kas yra pinholė.
„Grįžom prie juostinio fotoaparato, kuriuo ir pradėjome dirbti. Visai nesudėtinga ir nekeista, tik kitokia konstrukcija nei juostinio fotoaparato. Pats fotografavimo stilius panašus. Tik turėdamas aparatą be objektyvo į objektą žiūri pro skylutę. Be to, atsirado noras padaryti kitaip, nei visi fotografai daro. Atrasti savo.
Kol atsiranda vaizdai, tenka nemažai eksperimentuoti. Būna ir sugadintų kadrų, ir nepavykusių sumanymų. Kol atrandi sau įdomų kadrą, nemažai laiko praeina. Tačiau tada pats procesas būna įdomus, nors nežinai, koks bus rezultatas“, – sako Artūras ir prajunka, kad jie abu, kaip ir visi mirtingieji, nori dėmesio, o pasirodžius su tokiais neįprastais fotoaparatais dėmesys garantuotas.
Pasak A. Meškausko, fotoaparatą šachmatų lentoje pastačius ant įprasto fotografuoti skirto trikojo, aplinkui iškart susirenka žmonės ir klausia, ką čia darantis.
„Taip ne kartą buvo ir dar bus. Juk kaskart į viešumą eini nešinas kitu fotoaparatu. Ne kartą Senvagėje teko fotografuoti šachmatų lentą, tad praeiviams reikėjo aiškinti principą. Beje, praėjusių metų vasarą, kai miesto centre vyko renginiai „Susitikime penktadienį“, surengėme panevėžiečiams kelias pamokas apie tą neįprastą fotografavimą“, – prisiminė Artūras.
Pomėgiu nepiktnaudžiauja
Abiejų vyrų profesijos visiškai nesusijusios su fotografija. A. Meškauskas turi savo įmonę, ji prekiauja sodo technika, o R. Bernadicko profesija – metalo apdirbimas.
„Dabar esu prekybos vadybininkas. Juk fotografavimo procesas lėtas ir ramus. Kiekvieną kadrą apgalvoji, nes fotografuoji intuityviai. Bepigu naudoti įprastą aparatą, kai pro objektyvą matai vaizdą, o čia žvelgi pro mažytę skylutę. Gali tik nujausti, kokį vaizdą gausi“, – aiškino R. Bernadickas.
Parodos autoriai tikina savo pomėgiu nepiktnaudžiaujantys, todėl artimieji iš namų neveja. „Viską galima suderinti, kad nenukentėtų šeima. Juk prie tos fotografijos nesėdi 24 valandas. Be to, ir darbus turime! Pinholė technika – lėta. Kiekvieną žingsnį apmąstai, kol pradedi fotografuoti. Kitą kartą net savaitę galvoji apie tam tikrą vietą, kol nusprendi ją įamžinti.
Tačiau daugiausia laiko atima nuotraukos konstravimas. Šis procesas vyksta namuose. Tai kartais žmona užpyksta, kad nesusitvarkau darbo vietose. Tada griebiuosi dulkių siurblio ir įninku į valymo darbus“, – juokiasi Artūras ir teigia, kad sutuoktinė nė vieno jo fotoaparato neišmetė.
Darbai įvertinti parodose
A. Meškauskas ir R. Bernadickas nepriklauso Lietuvos fotografijos sąjungos Panevėžiui skyriui. „Nesame nė vieno klubo nariai. Mes – mėgėjai. Tik bendradarbiaujame su Panevėžio fotografų klubu. Jų padedami net ir pinholė pamokas esame vedę“, – pasigiria panevėžiečiai ir pasidžiaugia, kad jų darbai jau dalyvavo ne vienoje parodoje.
Jų nuotraukos buvo įvertintos www.efoto.lt puslapyje. Be to, Raimundas ir Artūras yra surengę ne vieną parodą Pasaulinės pinholė fotografijos dienos proga.
Neįprasti fotografai dalyvavo Kaune surengtoje parodoje, „Pinhol praktika“ parodoje Sank Peterburge (Rusija), taip pat Goa (Indija), Buenos Airėse (Argentina), Sopote (Lenkija) vykusiose parodose.
R. Bernadickas ir A. Meškauskas tiki, kad parodų bus ir daugiau. Teigė, kol sekasi, kol yra grįžtamasis ryšys, stengsis ir patys džiaugtis, ir džiaugsmu dalytis su aplinkiniais, skleisti pinholė bacilą, stengtis ja užkrėsti kitus.
__________________________________
Pradžių pradžia
Šiuolaikinė fotografija ir sparčiai tobulėjančios fotoaparatų technologijos dėkingos XV amžiaus dailininkams už šviesai nepralaidžios dėžutės ar patalpos su nedidele skylute išradimui – camera obscura, arba pinhole. Tai ir lėmė fotografijos atsiradimą.
Kas yra camera obscura arba pinhole? Išvertus iš lotynų kalbos reikštų tamsus kambarys. Tai yra pats seniausias optinio vaizdo formavimo įrenginys išoriniam vaizdui gauti. Kitaip sakant, fotografijoms gauti.
Šį prietaisą dailininkai ir architektai naudojo tiksliems piešiniams ar matavimams daryti. Pro skylutę įeinantis šviesos spindulys, krisdamas ant kitos sienos, sukuria išorinio vaizdo projekciją. Ją dailininkai galėdavo detaliai ir tiksliai perkopijuoti. Būtent taip prietaisą aprašė žymiausias italų architektas ir tapytojas Leonardas da Vinčis.
Fotografija išpopuliarėjo tik XIX amžiuje. Tai atsitiko todėl, kad prieš tai camera obscura buvo taikoma tik praktinėje veikloje, o apie meninę fotografiją nebuvo suvokimo. Viską lėmė 1820–1840 metai – eksperimentavimo laikotarpis.
1826-aisiais pasirodė pirmoji pasaulyje fotografija – Prancūzijos kaimo vaizdelis. Jį Jozefas Niepsas perkėlė ant plonos alavinės plokštelės.
__________________________________
Raimonda MIKUČIONYTĖ
