Sausio 26 dieną Upytės seniūnijoje Panevėžio ir Biržų
rajono linų augintojus į susitikimą aptarti svarbiausių klausimų pakvietė Kaune
įsikūrusios UAB “Lietlinen” vadovai iš Italijos, kooperatyvo “Terre de lin”
prezidentas prancūzas Jean Paul Trouve bei Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI)
Upytės bandymų stoties direktorius, technikos mokslų daktaras Algimantas Endriukaitis, UAB Upytės eksperimentinio ūkio direktorius Audrius Zalatoris.
Susitikime dalyvavo ir Upytės seniūnijos seniūnas Albinas Skeiverys. Užsienio investuotojai atvyko parodyti linų augintojams, kaip buvusiose Upytės linų šiaudelių saugyklose statomi linų šiaudelių perdirbimo linijos įrenginiai, veikiausiai pradėsiantys dirbti kovo mėnesį, taip pat įtikinti, kad žemdirbiams verta auginti daugiau linų.
Lietuva – potenciali linų augintoja
UAB “Lietlinen” prezidento Alberto Paccanelli, bendrovės direktoriaus Fillipo Camoni teigimu, investuoti į linų perdirbimo įmonę Upytėje buvo nuspręsta ne šiaip sau, bet todėl, kad paaiškėjo pakankamai galimybių tai padaryti ir gauti kokybišką produktą. Italai sakė galintys padėti linų augintojams sėklomis ir įrenginiais, linų derliaus nuėmimo technika, o užauginti kultūrą tvirtino norintys patikėti patiems žemdirbiams.
Pasak J.P.Trouve, “Terre de lin” sieja ilga bendradarbiavimo patirtis su Upytės eksperimentiniu ūkiu, LŽI Upytės bandymų stotimi, todėl neatsitiktinai partneriais nuspręsta pasirinkti būtent juos. Anot svečio, Prancūzijoje kalbama, kad Lietuva gali būti potenciali linų augintoja – tai įrodyta tyrimais, ir tinkamiausia verslui vieta pasirinkta Upytė.
Svečiai tikino, kad jų statoma linų perdirbimo linija bus nieko verta, jei nebus tiekėjų. Ūkininkams jie sakė galintys pasiūlyti pasirinktinai vieną iš dviejų kontraktų, kuriuos pasirašę linų augintojai galėtų būti tikri dėl produkcijos supirkimo.
Verslo partneriais neabejoja
A.Zalatoris susirinkusiesiems paaiškino, jog Upytės seniūnijoje užauginti linų šiaudeliai pernai buvo nuvežti į Prancūziją. Ten buvo tiriama, kiek iš jų galima pagaminti ilgo pluošto. Išsiaiškinus, kad produkcijos išeitų neką mažiau nei iš prancūzų auginamų linų, galima aiškiai suprasti, kiek Lietuvos linininkai daug praranda, nesudarydami kontraktų su investuotojais.
Upytės eksperimentinio ūkio direktorius sakė esąs įsitikinęs, kad svečiai yra patikimi verslo partneriai, kitaip nei supirkėjai Lietuvoje, galintys laiku mokėti pinigus už produkciją. “Buvusiose linų šiaudelių saugyklose rengiama linų perdirbimo linija pradėta montuoti prieš porą mėnesių po metus trukusių intensyvių derybų su italais ir prancūzais. Jau yra supirkta apie tūkstantį tonų praėjusių metų linų šiaudelių derliaus iš Panevėžio ir kai kurių kitų Lietuvos rajonų augintojų. Susitikimo tikslas – pritraukti linų augintojus, kad jie užaugintų ne 600 hektarų linų kaip pernai, bet 800 hektarų. Žmonės netiki, kad jiems mokės pinigus, bet šie užsieniečiai tikrai mokės. Iš karto investuotojai jau siūlo po 100 litų už parduotą toną. Likusius pinigus žada sumokėti iki liepos mėnesio, kai bus perdirbti šiaudeliai”, – investuotojų sąžiningumu neabejoja A.Zalatoris.
Jo teigimu, mūsų rajone šiuo metu yra 15 linų augintojų (13 ūkininkų ir 2 bendrovės). Visi augintojai susitelkę apie Ėriškius ir Upytę. Kaip svečiams pavyks įtikinti linų augintojus, pašnekovas sakė kol kas negalįs nuspėti.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
