Internetas ir visos informacinės technologijos neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Informacija, pasiekianti mus per įvairius socialinius tinklus, naujienų portalus ar interneto puslapius, dažnai yra gerokai masiškesnė ir išsamesnė nei per televiziją, radiją ir spaudą kartu paėmus. Šį lengvai prieinamą kanalą prieš kelerius metus atrado ir propagandos skleidėjai.
Internetas – neišsemiama erdvė propagandai ir dezinformacijai skleisti, tad visą čia skelbiamą informaciją reikėtų vertinti gana kritiškai. U.Mikaliūno nuotr.
Turime pripažinti, kad interneto platybės kol kas neišsemiamos, tad ir Kremliaus režimo šalininkai sau naudingą informaciją skleidžia keliais frontais. Kad tai nėra tik teoriniai spėjimai, patvirtina triskart išaugęs interneto srautas iš Rusijos iš karto po įvykių Maidane ir Kryme.
Tokį pokytį per metus užfiksavo interneto rinkos tyrimų bendrovė „Gemius“. Paprastai Lietuvos interneto svetainėse vyrauja lietuviai emigrantai iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Skandinavijos valstybių, tačiau pastaraisiais metais net 164,99 proc. išaugo Rusijos internautų aktyvumas. Tokį didžiulį susidomėjimą lietuviškomis interneto svetainėmis politologai sieja ne tik su augančiais propagandos mastais, bet ir su pačių Rusijos gyventojų poreikiu gauti nešališką informaciją, mat tos šalies televizija, radijas, spauda ir interneto svetainės spausdina išimtinai tik tą informaciją, kuri palanki Kremliui.
Trolių fabriko darbo subtilybės
Tiesa, negalima nuneigti ir to fakto, kad Rusijos propagandos mastai lietuviškoje internetinėje erdvėje tik auga. Ir tai galima paaiškinti objektyviomis priežastimis – dar metų pradžioje Suomijos žurnalistai išaiškino slaptą Kremliui palankių samdytų komentatorių, vadinamų internetiniais troliais, tinklą, besidangstantį Interneto tyrimų agentūros vardu.
Kaip pasakojo trolių fabriku pramintoje agentūroje, įkurtoje Peterburge, dirbusi žurnalistė Liudmila Savčiuk, šios agentūros tikslas buvo paprastas – internete kurstyti beprasmius ginčus, dergti opozicijos atstovus, ginti prezidentą Vladimirą Putiną, įvairiuose naujienų portaluose, forumuose, socialiniuose tinkluose komentuoti straipsnius, kurti filmuotus vaizdelius ir kitą tinkamą internetui medžiagą.
Trolių fabrike dirba apie 250 Kremliaus robotukų, jie per dieną keliomis kalbomis per skirtingas socialinių tinklų paskyras turi išplatinti apie šimtą žinučių. Nurodymus, kuria linkme komentuoti vieną ar kitą straipsnį, internetiniai troliai gauna kartu su kasdienėmis užduotimis. Geriausiai šios veiklos principus parodo iš karto po opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo Maskvoje pasipylusi propaganda.
„Kai tūkstančiai maskviečių žygiavo miesto gatvėmis protestuodami prieš V. Putino režimo bandymus užgniaužti tiesą, trolių fabriko darbuotojams buvo pateikta užduotis sudaryti nuomonę, kad prie B. Nemcovo nužudymo gali būti prisidėję Ukrainos oligarchai, nes nori apjuodinti Rusijos valdžią. Visa ši dezinformacija turėjo atitraukti žmones nuo tiesos“, – pasakojo L. Savčiuk.
Dangstosi mielais kačiukais
Panašūs internetiniai išpuoliai vyksta ir Lietuvoje. Prezidentei Daliai Grybauskaitei Rusiją įvardijus kaip teroristinę valstybę, tikriausiai neatsitiktinai Kovo 11-osios išvakarėse socialiniame tinkle „Facebook“ buvo įkurta grupė, siekianti referendumu nuversti šalies prezidentę.
Įdomu, kad didžioji dalis puslapio sekėjų buvo neegzistuojantys asmenys. Jie piktinosi viskuo, ką pasakė prezidentė, ypač kas susiję su Ukraina, Rusija, NATO, Europos Sąjunga. Kad tai propagandinis puslapis, išduoda ne tik fiktyvių gerbėjų gausa, bet ir naudojami įvairūs tautiniai simboliai, tarsi turintys atspindėti visos tautos nuomonę.
Tokių grupių socialiniuose tinkluose – ne viena. Ir paprastai jos dangstosi gana nekaltais pavadinimais: „Istorijos paslaptys“, „Gyvenimo kritika“, „Bendrijos info“ ir panašiais. Kritiškai mąstančiam piliečiui atpažinti propagandinius puslapius nėra labai sunku – nors pastaruoju metu tiesioginė propaganda dangstoma kačiukų ir kitų mielų padarėlių paveiksliukais, turinys labai panašus – šlovinti V. Putino politiką, menkinti iš Sovietų Sąjungos ištrūkusių šalių valdžią ir NATO, ES, Jungtines Amerikos Valstijas.
Ir nors suklastotos socialinių tinklų paskyros ir internetiniai puslapiai per dieną pasiekia kelis šimtus interneto vartotojų, trolių atakų dažniausiai sulaukia naujienų portalai – galima rasti beveik kiekvieno straipsnio komentarą, formuojantį Kremliui palankią politiką.
Nors psichologai pasakytų, kad neigiamų komentarų, kupinų keiksmažodžių, stiliaus ir rašybos klaidų, persunktų pykčiu ir neapykanta, nereikėtų pernelyg kritiškai vertinti, nes tai savotiška trumpalaikė emocinė iškrova, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad į komentarus nederėtų žiūrėti pro pirštus. Išanalizavus visus straipsnio apie Lietuvos karinių pajėgų pagalbą sąjungininkams neigiamus komentarus, buvo nustatyta, kad net trečdalis jų parašyti vos iš keturių kompiuterių.
Komentarai – visuomenės veidrodis?
Kaip teigė Kauno technologijos universiteto Kompiuterių katedros profesorius Algimantas Venčkauskas, komentarai internete – itin galingas ginklas, nukreiptas į jaunus žmones, kurie paprastai nežiūri rusiškos televizijos. Jaunuoliai praktiškai visą reikalingą informaciją gauna internete. Šis ginklas pavojingas dar ir tuo, kad gerokai sunkiau kontroliuoti, kas platinama internete.
„Informacinės technologijos, ypač interneto atsiradimas ir globalus plitimas, propagandą pakėlė į naują kokybinį lygmenį ir padidino jos įtaką. Televizinė propaganda yra vienkryptė, tai yra transliuojama žinia, o internetas suteikia interaktyvumo galimybių, kai informacijos kūrėjai yra visi, kurie netingi“, – pažymi profesorius.
Nors iš pirmo žvilgsnio naujienų portaluose propagandinės informacijos apskritai neturėtų būti, nes straipsnius publikuoja žurnalistai, o skaitytojų atsiunčiami rašiniai turi pereiti redaktorių ar kitų atsakingų už turinį darbuotojų filtrą, čia gana daug netiesioginės propagandos galimybių – visus tekstus vertinti ir komentuoti gali bet kas. O šita interaktyvi galimybė tarsi atspindi visos visuomenės nuomonę. Tad jeigu neigiamų komentarų yra didesnioji dalis, gali susidaryti iškreiptas vaizdas, ko siekia propagandos skleidėjai.
„Ne paslaptis, kad ten veikia nemaža dalis profesionalių komentatorių, gaunančių pinigus. Komentavimo įrankis labai galingas. Todėl ne tik samdomi komentatoriai, bet ir kuriami robotai, automatiškai rašantys komentarus. O kaip žinia, šimtą kartų pakartotas melas tampa tiesa“, – teigė A. Venčkauskas.
Anot profesoriaus, reikėtų kritiškai vertinti ne tik komentarus, bet ir visą internete skelbiamą informaciją, ypač jeigu nėra aišku, kas jo autorius. Kad ir ta pati elektroninė enciklopedija „Vikipedija“ – niekas nežino, kiek joje daugiau – tiesos ar dezinformacijos, mat jos turinį gali rašyti bet kas. Be abejo, didelė problema yra ir interneto portalų „nulaužimas“ bei iškreiptos informacijos įdėjimas. Ir net iš pažiūros „nekalti“ kompiuteriniai žaidimai, kai vyksta gėrio ir blogio kova.
„Išvengti propagandos internetinėje erdvėje nepavyks, tik svarbu ją laiku atpažinti ir imtis visų priemonių blokuoti jos skleidėją“, – sakė A. Venčkauskas.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
