Rytoj Vilniaus apygardos teismas turėtų paskelbti
sprendimą dėl draudimo bendrovės “Ingo Baltic” bankroto bylos iškėlimo. Draudimo
specialistai neabejoja, jog draudikės žlugimas turės įtakos visai draudimo
rinkai. Nors kol kas oficialiai teigiama, jog didžiausias šalies draudimo
kompanijoms gresiantis pavojus – klientų nepasitikėjimas, tačiau tyliai
užsimenama, jog vis dėlto dalis jų, nors finansiškai atrodo stabilios, nėra
patikimos. Draudimo priežiūros komisijos atstovų teigimu, dauguma draudimo
bendrovių dirba nuostolingai, o brokerių įmonės iš šalyje veikiančių kompanijų savo klientams siūlo vos ketvirtadalio paslaugas.
Brokeriams darbo padaugėjo
Nors apie “Ingo Baltic”, buvusio “Baltic garant” žlugimą imta kalbėti tik gegužę, kada Draudimo priežiūros komisija (DPK) areštavo beveik 10 mln. litų bendrovės turto, tačiau kai kurios draudimo brokerių įmonės jau pusę metų nebesudarinėjo sutarčių su “Baltic garant”. Brokeriai neslėpė, jog stebint rinką vis dėlto buvo galima įžvelgti kompanijos veiklos baigtį.
UADBB draudimo brokerio “Sandėjas” generalinės direktorės Jūratės Steponavičienės teigimu, brokerių paslaugos po “Ingo Baltic” skandalo vis labiau populiarėja. “Draudikės nelaimė mums nėra maloni, bet klientų srautas aiškiai padidėjo – brokeriai gina ne draudimo bendrovės, o jų interesus”, – pabrėžė direktorė. Anot J.Steponavičienės, “Ingo Baltic” žlugimas buvo netikėtas visai draudimo rinkai. “To draudikų asociacija negalėjo leisti ir turėjo numatyti kompanijos viduje bręstančias problemas. Dabar žmonėse pasėta nepasitikėjimo draudikais sėkla”, – mano direktorė. Anot jos, negalima pamiršti, jog prieš keletą metų panaši krizė buvo sukrėtusi bankus. Nors ji turėjo skausmingų padarinių klientams, tačiau, antra vertus, tai pakoregavo bankininkystės rinką ir išėjo į naudą klientams. “Manau, kad teigiami pokyčiai turėtų būti padaryti ir draudimo rinkoje, bent jau papildyta teisinė bazė”, – sakė J.Steponavičienė. Jos teigimu, ne kiekvienas klientas turi galimybę patikrinti draudimo bendrovių duomenis – pelną, nuostolį, mokumą, tačiau turi galimybę kreiptis į specialistus – brokerius, sekančius situaciją draudimo rinkoje.
Kainos kils
Brokerių įmonės direktorė pripažino, jog vis dėlto patys klientai, rinkdamiesi draudimo bendrovę, dažnai elgiasi neapdairiai ieškodami mažų įmokų, kokias siūlė ir “Ingo Baltic”. Anot J.Steponavičienės, bendrovės, besilaikančios mažų kainų politikos, kelia įtarimą dėl savo finansinio stabilumo. “Jei įmonė surenka mažiau įmokų nei išmoka išmokų, automatiškai ji dirba nepelningai ir yra pasmerkta bankrotui. Įmonė gali dirbti sėkmingai tik tuomet, kai jos veikla pelninga”, – pabrėžė specialistė. Brokeriams ypač nepasitikėjimą kelia draudimo bendrovės, kurių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos nesiekia nė 200 Lt. “Tokių kompanijų prisiimtos draudimo rizikų sumos didžiulės, o polisų įmokos – juokingai mažos”, – pažymėjo J.Steponavičienė. Anot jos, po “Ingo Baltic” skandalo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kaina tikrai didės. Direktorės teigimu, netgi krovininio automobilio draudimo kaina, nuo 340 Lt pakilusi iki 2000 Lt, yra negalutinė.
Klientams rekomenduodami draudimo kompaniją brokeriai atsižvelgia į jos įstatinį kapitalą – kuo jis mažesnis, tuo didesnė tikimybė, jog bendrovė gali pakartoti “Ingo Baltic” istoriją. Kuo kapitalas didesnis – tuo kompanija patikimesnė. “Vis dėlto labai tikimės, kad tokia situacija šalies draudimo rinkoje nebepasikartos. Draudikų asociacija privalo atkreipti dėmesį, jog “Ingo Baltic” veikloje buvo praleistas svarbus momentas. Juk per porą metų iš Lietuvos dingo ne viena draudimo kompanija. Tačiau tokio skandalo išvengta, nes į jas investavo kitų valstybių ar Lietuvos draudimo bendrovės”, – kalbėjo J.Steponavičienė. Anksčiau “PZU Lietuva gyvybės draudimas” (buvęs “Nord/LB gyvybės draudimas”) prisijungė tai pačiai grupei – didžiausiai Lenkijos draudikei PZU – priklausančią DUAB “Lindra – gyvybės draudimas”. Pokyčiai šios grupės įmonėse tęsiasi. “PZU Lietuva” iki spalio pabaigos ketina prisijungti veiklą stabdančią įmonę “PZU Baltija”. Ji jau nuo metų pradžios nebesudarinėjo naujų draudimo sutarčių, o įmonės įsipareigojimai pamažu buvo perleidžiami “PZU Lietuva”. DPK duomenimis, PZU grupės įmonės pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje pasirašė 60,3 mln. litų ne gyvybės draudimo įmokų ir užėmė 14,5 proc. draudimo rinkos, nusileisdamos tik Danijos “Codan” valdomam “Lietuvos draudimui”.
Šešėlį meta ir ant didžiųjų įmonių
“Ingo Baltic” žlugimas pamažu atskleidžia ir kitų draudimo kompanijų nuostolingą veiklą. Nors brokeriai oficialiai apie tai nesiryžta kalbėti, tačiau kai kurios jų įmonės prisipažino, jog iš 28 šalies draudimo kompanijų savo klientams rekomenduoja tik aštuonias. Įtarimų šešėlis krenta netgi ant, rodos, finansiškai stabilaus ir patikimo UAB “Lietuvos draudimo”. Kai kurie brokeriai neoficialiai savo klientus perspėja nesirinkti šios kompanijos paslaugų dėl vis didėjančių neišmokėtų žalų atlyginimų bei teismuose įstrigusių bylų.
Tačiau “Lietuvos draudimo” komunikacijos vadovė Žana Jakevičienė tokias kalbas griežtai paneigė. “Esu labai nustebusi tai girdėdama. Mūsų įmonės veikloje pagrindinis prioritetas nukreiptas į išmokėjimus. Kokia kita draudimo kompanija per tris dienas būtų išmokėjusi net 80 proc. žalos atlyginimo nuo gamtos stichijos nukentėjusiems Panevėžio regiono gyventojams. Be to, Draudimo priežiūros komisija kas ketvirtį skelbia, kiek gaunama skundų dėl draudikų veiklos. Paskutinį ketvirtį komisija sulaukė dviejų mūsų klientų skundų, tačiau abu buvo atmesti kaip nepagrįsti. Taip pat mes vieninteliai draudimo rinkoje viešai skelbiame, per kiek laiko klientams atlyginame patirtą žalą”, – pabrėžė Ž.Jakevičienė. Komunikacijų vadovė kalbas apie teismuose įstrigusias klientų bylas įvardijo kaip nesąžiningos konkurencijos draudimo rinkoje išraišką.
Brokeriai prognozuoja, jog “Ingo Baltic” ne vieną bendrovę, pasiryžusią perimti jos įsipareigojimus ir turtą, nusmukdytų ne tik klientų pasitikėjimo, bet ir finansinių rodiklių atžvilgiu. Oficialiai tokius ketinimus DPK buvo pareiškusi vienintelė UAB “BTA draudimas”. Tačiau, DPK pirmininko pavaduotojo Marijaus Jūrio Mikalausko teigimu, “BTA draudimo” pretenzijos perimti “Ingo Baltic” portfelį nepagrįstos – įmonė tam nėra finansiškai pajėgi. Ne gyvybės draudimo įmonės nuo apyvartos privalo turėti 18 proc. papildomų mokumo atsargų. “Jei “BTA draudimas” nori perimti 20 mln. portfelį, privalo rasti papildomai dar apie 4 mln. laisvų lėšų. Ji tiek neturi”, – komentavo pavaduotojas.
Paveiks draudimo rinką
Klientui atstovaujančios draudimo brokerių įmonės, padedančios pasirinkti draudimo kompaniją, įtariai žiūri ir į DUAB “Baltijos garantas” veiklą. Specialistai teigia, jog artėjantis “Ingo Baltic” bankrotas sukels daug problemų šiai draudimo kompanijai, turinčiai apie trečdalį žlungančios draudikės akcijų. “Šios akcijos tampa niekinės – nulinės vertės”, – pabrėžė M.J.Mikalauskas. Po “Ingo Baltic” bankroto investicijoms netekus vertės sumažės ir “Baltijos garanto” turimos mokumo atsargos.
M.J.Mikalausko teigimu, nereikia net abejoti, jog “Ingo Baltic” skandalas paveiks visą draudimo rinką. “Mažinamas pasitikėjimas kompanijomis ir jų priežiūra. Nors, manau, dauguma žmonių iki tol net nežinojo, kad egzistuoja tokia Draudimo priežiūros komisija. Dabar sužinojo – iš vienos pusės tai geras dalykas”, – kalbėjo draudimo specialistas. Vis dėlto, anot jo, nors dauguma šalies draudimo bendrovių veikia nuostolingai, tačiau klientai tiesiogiai to neturėtų pajusti. M.J.Mikalauskas neslėpė nusistebėjimo išgirdęs brokerių skleidžiamas kalbas apie “Lietuvos draudimo” neišmokamas žalas. Specialisto teigimu, būtų naivu tikėtis, kad neegzistuoja galimybė, jog “Ingo Baltic” likimas neištiks kitų draudikių. “Visko juk neapsaugosime. Mūsų tikslas, kad kaip galima rečiau tai įvyktų ir būtų kuo švelnesnės pasekmės”, – pabrėžė M.J.Mikalauskas. Jo teigimu, šiuo metu ruošiamas ES direktyvos projektas. Šis dokumentas privers visas šalis turėti draudimo garantinę schemą, apsaugančią draudimo rinką nuo tokių skandalų, koks sudrebino Lietuvą.
Šią savaitę Vyriausybė ketina priimti sprendimą dėl, kaip teigė premjeras Algirdas Brazauskas, DPK netinkamai atliktų priežiūros funkcijų. Premjeras apkaltino komisiją laiku neinformavus Vyriausybės apie gresiantį “Ingo Baltic” bankrotą ir be draudiminės apsaugos liksiančius 80 tūkstančių kompanijos klientų. Manoma, kad kai kurie DPK nariai gali netekti einamų pareigų. Vis dėlto DPK tvirtina, jog situacijos nesuvaldymas nepriklausė vien nuo jos – būtina peržiūrėti ir teisės aktus. Pasiūlymus dėl jų papildymo ir pakeitimo DPK žada pateikti iki rugsėjo 5 dienos.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
S.Kašino nuotr. J.Steponavičienės teigimu, po draudimo rinką sukrėtusio skandalo kompanijos kels savo paslaugų kainas.
