Nuo kitų metų pradžios visi individualių namų savininkai privalės turėti asmeninius konteinerius, o iki šiol galiojusi galimybė naudotis kolektyviniais – bus ištrinta be išlygų. Panevėžiečiai, ypač senjorai ir mažai atliekų sukaupiantys gyventojai, jau dabar piktinasi, pokyčius vadindami diskriminaciniais, ir klausia – ar kiemuose vietoje gėlių lysvių teks rikiuoti konteinerių eilę?
Panevėžyje individualių namų gyventojai iki šiol galėjo rinktis – atliekas rūšiuoti ir mesti į kieme išrikiuotus individualius konteinerius arba nešti į gatvėje stovinčius kolektyvinius.
Pastarosios galimybės jau nuo kitų metų pradžios nelieka.
Visiems privačių namų gyventojams bus privalu įsigyti konteinerius.
Persirašyti naujas sutartis ir atsiimti konteinerius individualių namų gyventojams laiko duota iki metų pabaigos.
Kaip pasakojo Panevėžyje, nedidelėje J. Zikaro gatvelėje gyvenanti Kazimiera, nuo pat nepriklausomybės pradžios, kai atliekas gyventojai pradėjo mesti į konteinerius, o ne pilti į tam tikru laiku atvažiuojantį šiukšliavežį, ji su bendrove „Panevėžio specialus autotransportas“ sudariusi sutartį. Pagal ją šiukšles panevėžietė meta į kolektyvinio naudojimo konteinerius, o už šią paslaugą sumoka iš karto už visus metus.
Viena gyvenanti moteris tvirtina neprikaupianti tiek atliekų, kad pripildytų individualius konteinerius, todėl tokių ir neturi.
„Į kieme įrengtą komposto dėžę metu visas žaliąsias atliekas, o kitų per savaitę geriausiu atveju susidaro maišiukas. Kolektyvinio naudojimo konteineriai stovi vos keli metrai nuo mano kiemo, man labai patogu į juos šiukšles išnešti. Tuo labiau kad už atliekų tvarkymą moku kaip ir kiti vartotojai“, – „Sekundei“ pasakojo Kazimiera.
Įžvelgia diskriminaciją
Kazimiera sako nepatikėjusi kaimyne, kai šioji pradėjo pasakoti, esą girdėjusi, jog privačių namų gyventojams nebeleis naudotis kolektyviniais konteineriais.
„Abi nusprendėm, kad ji kažko nesuprato. Prenumeruoju miesto laikraštį, bet tokio pranešimo nemačiau. Sakau, jei neparašė, vadinasi, nesąmones čia kalbi“, – paskambinusi į „Sekundę“ pasakojo J. Zikaro g. gyventoja.
Tik iš žurnalistų išgirdusi, kad jai iš tiesų teks namo parsitempti konteinerius, panevėžietė ėmė piktintis.
Ji gyvena individualiame name, kuris turi du savininkus, o kiemo beveik nėra. Kitoje namo dalyje įsikūrusi taip pat vyresnio amžiaus pora.
„Neįsivaizduoju, kaip ankštame mūsų kieme reikės sutalpinti aštuonis konteinerius – po keturis man ir kaimynams. Vasarą mieste beveik negyvenu – persikeliu į sodybą. Tai dabar turėsiu nuolat grįžti, kad išstumčiau tuščius konteinerius arba mokėčiau brangiau kaip nerūšiuojantis ūkis?“ – stebėjosi Kazimiera.
Jos nuomone, naujoji tvarka diskriminuoja žmones su negalia ir sveikatos nebeturinčius senjorus. Ne viena jos bičiulė gyvena individualiame name, bet šiukšles neša į bendrojo naudojimo konteinerius. Mat sveikata nebeleidžia jų stumdyti.
„Nors konteineriai su ratukais, bet jūs pabandykite jį pastumti per pažliugusią žolę. Kaip sunkiai vaikštančiai ir vienai gyvenančiai senolei tą padaryti? Taip, tokiems žmonėms ateina padėti socialiniai darbuotojai, jie ir šiukšles išneša, bet pagal grafiką konteinerių juk nepristumdys“, – piktinosi Kazimiera.
Įgyvendinti neskubėjo
Atliekas metantys į kolektyvinius konteinerius individualių namų gyventojai už šią paslaugą moka brangiau nei gyvenantieji daugiabučiuose: pastovioji įmokos dalis siekia 3,23 euro (butų savininkams – 2,14 Eur), o kintamoji dalis – 3,70 Eur už kiekvieną gyventoją.
Pasirinkusiems individualius konteinerius mokestis priklauso nuo išvežamų konteinerių skaičiaus bei nuo to, ar šeima priskiriama rūšiuojančiam ūkiui, ar ne.
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ atstovė spaudai Justina Indulytė teigė, kad naujos atliekų tvarkymo taisyklės įsigaliojo dar šių metų sausio 1-ąją.
„Nors metų pradžioje įsigaliojo naujos Panevėžio savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės, pokyčiai dėl kolektyvinio naudojimo konteinerių nebuvo įgyvendinami iš karto. Pirmiausia reikėjo tinkamai pasiruošti – įvertinti atliekų turėtojų, gyvenančių privačiose valdose ir besinaudojančių kolektyviniais konteineriais, skaičių. Taip pat reikėjo išanalizuoti atliekų turėtojų grupes, amžių ir šeimų dydžius, kad būtų galima pasirengti galimam neplanuotam išaugusiam individualaus naudojimo atliekų surinkimo konteinerių poreikiui“, – komentavo J. Indulytė.
Kiemus „papuoš“ konteineriai
Pagal šias taisykles iš individualių namų valdų bei sodų paskirties nekilnojamojo turto objektų, kuriuose nuolat gyvenama, mišrios komunalinės atliekos turi būti surenkamos ne mažesniais kaip 0,12 kub. m talpos konteineriais. Ir jokių išimčių niekam netaikoma.
„Visiems privačių valdų savininkams taikomas reikalavimas turėti individualų mišrių komunalinių atliekų konteinerį ir naudotis tik juo“, – teigė J. Indulytė.
Pasiteiravus, o kaip bus su individualiais namais, kuriuose trys ir daugiau butų, komunikacijos specialistė tvirtino, kad kiekvienu atveju bus sprendžiama atskirai.
Nors, pripažįsta įmonės atstovė, išimčių niekam nėra numatyta.
Šie pokyčiai palies apie 1800 individualių valdų savininkų. Tiek jų naudojasi kolektyviniais konteineriais, skirtais daugiabučių namų gyventojams.
Jiems nuo rugpjūčio 1-osios iki gruodžio 31-osios privaloma sudaryti naują komunalinių atliekų tvarkymo sutartį ir atsiimti individualius konteinerius.
Tik į savo konteinerį
Naujovė laukia ir daugiabučių gyventojų. Nuo šiol atliekas jie privalės mesti tik į arčiausiai namų, sutartyje su atliekų vežėju numatytus kolektyvinius konteinerius.
„Tai reiškia, kad draudžiama naudotis, pavyzdžiui, kaimyninio daugiabučio namo konteineriais ar atvežti atliekas iš kitų savivaldybių, garažų, individualių valdų ar kolektyvinių sodų į daugiabučių konteinerius“, – teigė I. Indulytė.
Noras savo atliekomis atsikratyti kito daugiabučio atliekų aikštelėje gali užtraukti baudą.
Tačiau taisyklėse nėra nurodyta, kaip reikėtų elgtis, jeigu norima tinkamai atsikratyti, pavyzdžiui, tekstilės atliekomis, bet šių atliekų konteinerio nėra jūsų daugiabučiui priskirtoje atliekų tvarkymo aikštelėje.
