Panevėžio rajono savivaldybė ieško, kas galėtų rekonstruoti Paįstrio tvenkinio užtvanką. Kadaise pamėgta poilsio vieta, laikui bėgant, anot vietinių, tapo prieinama tik undinėms. O pačios užtvankos konstrukcija, kaip atskleidė tyrimas, smarkiai susidėvėjo ir pamažu darosi grėsminga.
Tarp Paįstrio ir Gegužinės esantis Paįstrio tvenkinys kadaise atsirado užtvenkus Įstro upelį. Tačiau per laiką užtvanka pavojingai nusidėvėjo.
Panevėžio rajono savivaldybė turi parengusi jos tvarkymo techninį darbo projektą ir šiuo metu ieško rangovo.
Konkurso sąlygose nurodoma, kad bendra pasiūlymo kaina negali viršyti 290 037 eurų su PVM, be to, rangovas turės įsipareigoti iki šių metų pabaigos atlikti remonto darbų ne mažiau kaip už 90 245 eurus su PVM.
Visi darbai turės būti baigti iki kitų metų spalio vidurio.
Remontininkų laukiantis hidrotechnikos statinys išties prastos būklės. Kiaurai prarūdijusios užtvankos tarnybinio tiltelio laikančiosios konstrukcijos, šalitilčio plokštės, esančios šlapiojo šlaito viršuje, smarkiai susidėvėjusios – byra vos paliestos, vietomis smarkiai išsikraipiusios. Turėklai, pritvirtinti prie šalitilčio, atitrūkę nuo plokštės.
Taip pat pastebėti dideli išplovimai po šalitilčio plokštėmis ties laikančiosios sienelės sujungimo vieta.
Grunto nusėdimas po važiuojamąja dalimi abiejose pralaidos pusėse irgi nėra paskutinis punktas ilgame užtvankos pažeidimų sąraše.
Nuo valstybinių iki privačių
Rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė pripažįsta, kad šiai užtvankai Paįstryje labai reikia rekonstrukcijos. Koks rangovas to imsis, tikimasi sužinoti pirmadienį, spalio 6-ąją, kai bus atplėšiami vokai su pasiūlymais.
Darbai bus atliekami naudojant Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas.
Tyrimo darbai ir pats projektas nupirktas Savivaldybės biudžeto lėšomis.
Z. Bakanienės duomenimis, Panevėžio rajone yra 24 įvairių tipų hidrotechniniai statiniai, kurių labai skirtinga ne tik būklė, bet ir priklausomybė.
Pavyzdžiui, yra keturios valstybei priklausančios, tačiau rajono Savivaldybės patikėjimo teise valdomos užtvankos. Jos, pasak vedėjos, prieš keletą metų sutvarkytos, tad jų būklė gera.
Pačiai Savivaldybei priklauso 12 užtvankų, įskaitant ir Paįstrio. Jų būklė labai įvairi – vienų blogesnė, kitų geresnė.
Rajone yra ir vienas privatus hidrotechninis statinys – Sanžilės upės slenkstis.
„Jis buvo įrengtas tiesiant siaurąjį geležinkelį. Dabar visą šį ruožą yra nusipirkęs privatus asmuo“, – paaiškina Z. Bakanienė.
Vedėjos teigimu, šis statinys grėsmės nekelia, bet tvarkymo darbų reikia – tą liudija ir gyventojų skundai. Tad kreiptasi į valdytoją, o kartu ir į aplinkosaugos specialistus, kad šie atkreiptų dėmesį.
Bėda su bešeimininkėmis
Didžiausias galvos skausmas Savivaldybei yra bešeimininkės užtvankos. Tokių Panevėžio rajone net septynios.
Z. Bakanienė sako, jog dabar galima tik spėti, kaip užtvankos liko be šeimininkų. Labiausiai tikėtina, jog kadaise jas vienokiais ar kitokiais tikslais – rekreaciniais, laistymo ar panašiais – įsirengė kolūkiai. Atkūrus nepriklausomybę, objektai pateko į kitas rankas, o dokumentų nebuvo arba neišliko.
Šių užtvankų būklė vertinama nuo blogos iki patenkinamos.
„Gera būklė būtų, jei turėtume neseniai rekonstruotą, o tokių nėra“, – konstatuoja Z. Bakanienė.
Savivaldybė bešeimininkes užtvankas prižiūri, stebi, kad jos funkcionuotų, nekeltų grėsmės, taip pat rūpinasi jų įteisinimu, nors šis procesas, anot vedėjos, ilgai užtrunka.
Pamažu tvarko
Pernai rajono Savivaldybės lėšomis buvo sutvarkyta tvenkinio Keravos kaime užtvanka.
Pasak Z. Bakanienės, šios užtvankos būklė buvo prasta, tačiau grėsmės dar nekėlė, tad čia pakako tik remonto. Visgi šis atsiėjo daugiau nei 127 tūkst. eurų.
Prieš keletą metų daugiausia Europos Sąjungos fondų pinigais buvo rekonstruotos užtvankos Švaininkų tvenkinio Smilgių seniūnijoje, Žibartonių II tvenkinio, Stepanionių tvenkinio Upytės seniūnijoje, Pažibų Naujamiesčio seniūnijoje.
Narai pašiurpo
Seniūnas Virginijus Šležas sako, jog Paįstrio užtvankos būklė dargi prastesnė nei atrodo.
„Senatvė daro savo juodą darbą“, – liūdnai pajuokauja Paįstrio seniūnijos vadovas.
Jo skaičiavimu, užtvankai gali būti ir penki dešimtmečiai, nors jokių dokumentų apie jos statybas nėra išlikę.
„Matyt, kadaise buvo statyta kolūkio pinigais. Kai griuvo kolūkis, gal dokumentai pasimetė, o gal iš viso nebuvo jokio projekto, – svarsto V. Šležas. – Užtvanka nedidelė, tad būdavo, kad kolūkis nusamdydavo kažką ir padarydavo be jokių mandrų brėžinių.“
Seniūnas ne juokais būgštauja, kad nieko nedarant užtvanka gali vieną dieną ir sugriūti. Pastaraisiais metais net priėjimą prie tarnybinių tiltelių teko užrakinti, paskui ir užvirinti, kad kas nors nenudribtų su visos užtvankos gabalu.
„Užtektų kam nors atsiremti – metalinės konstrukcijos jau supuvusios, – pasakojo V. Šležas. – Kai atvažiavo narai ir pradėjo po tuos kubilus naršyti, pakraupo pamatę betono, siūlių būklę.“
Vietos atsirastų ne tik undinėms
Paįstrio seniūno spėjimu, užtvanka galėjo būti įrengta rekreacijai. Iki tol Paįstrio karjerai poilsiui dar nebuvo naudojami – savo skaidriu vandeniu jie išgarsėjo vėliau.
„Niekas ten nesimaudė – buvo purvas, žvyras, technika. Bet kolūkis buvo turtingas ir savo žmonėms padarė pliažą, kad, be Palangos, turėtų kur pasikaitinti, pasimaudyti“, – kalbėjo V. Šležas.
Jo teigimu, ankstesniais laikais tvenkinio būta tokio švaraus, kad jame gyveno vėžiai.
Deja, laikui bėgant viskas pasikeitė, ir ne į gera.
Pasak seniūno, daugybę metų į tvenkinį nelegaliai buvo leidžiamos nuotekos – aplinkosaugininkams teko gaudyti, bausti pažeidėjus. Tik maždaug pastaruosius ketverius metus Paįstryje jau veikia nuotekų valymo įrenginiai.
Kai buvo rengiamas užtvankos rekonstrukcijos techninis projektas, V. Šležas prisipažįsta labai norėjęs į jį įtraukti ir tvenkinio dugno išvalymą. Manęs, jog po tiek metų taršos jame gali būti visko. Tačiau žvalgomuosius darbus atlikę narai pradžiugino.
„Pasakė, kad labai švarus vanduo, nes ant akmenų pilna midijų, kurios signalizuoja apie gerą vandens kokybę, – teigia seniūnas. – Labai maloniai nustebau. Pasirodo, gamta per ketverius metus sugebėjo tą pūlinį išsipjauti.“
V. Šležas sako turintis svajonę ateityje šią vietą vėl paversti rekreacine. Tuo labiau kad aplink tvenkinį paliktas didelis plotas kaip tik tokiems tikslams.
Šiemet seniūnija vieną iš užžėlusių tvenkinio pakrančių nupjovė – kad būtų patogiau žvejybos mėgėjams.
„Žvejai liko labai dėkingi. Jiems buvo sudėtinga prieiti – tik undinės ten gyvendavo“, – juokauja seniūnas.
