Ypatingo grožio senamiesčiu negalintis pasigirti Panevėžys imasi aktyviau ginti išlikusius praeities liudytojus – senuosius pastatus. Po šešerių metų pertraukos veiklą pradėjusi Panevėžio miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba iki šių metų pabaigos planuoja baigti vertinti pastatus miesto istorinėje dalyje.
Panevėžys žengė dar vieną žingsnį savo istorijos ir architektūros išsaugojimo link.
Po šešerių metų pertraukos veiklą pradėjo Panevėžio miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.
Nors istorinė saugotina miesto teritorija patvirtinta prieš septynerius metus, šiuo metu vėl vertinamas joje esantis nekilnojamasis turtas. Nustatoma, kokie objektai turi kultūrinę bei architektūrinę vertę ir kokios jų savybės turi būti saugomos.
Dažnai pabrėžiama, kad Panevėžys negali pasigirti savo senamiesčiu, tad siekiama išsaugoti dar išlikusius senuosius pastatus – praeities liudytojus.
Peržiūri senuosius pastatus
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės Loretos Paškevičienės teigimu, nors dar 2018 m. patikslinta miesto istorinė dalis, sužymėti pastatai, turintys vertingųjų savybių, dabar statiniai šioje teritorijoje peržiūrimi ir iš naujo vertinami.
Iki šiol tokį darbą atlikdavo Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.
Tačiau birželio pabaigoje į pirmąjį posėdį susirinko ir naujai sudaryta Panevėžio miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.
„Gyvenimas keičiasi, nuo to laiko kai kurie pastatai buvo nugriauti, atsirado naujų. Todėl dabar iš naujo peržiūrime visus istorinei miesto daliai priklausančius pastatus ir sklypus“, – sakė Panevėžio miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sekretore paskirta L. Paškevičienė.
Saugos nuo architektūrinio chaoso
Šią savaitę į Kultūros vertybių registrą įtraukti ir iki šiol nesaugoti statiniai, turintys vertingųjų savybių – tai gydytojo Juozo Vileišio namas P. Puzino g. 19 ir namų kompleksas, kurį sudaro Skaistakalnio g. 13 ir Skaistakalnio g. 15 numeriais pažymėti raudonų plytų namai.
Pasak paveldosaugos specialistės, P. Puzino gatvėje esantis pastatas buvo teikiamas Vertinimo tarybai apsvarstyti po gyventojų skundų, kad atliekant rekonstrukciją galbūt naikinamos pastato vertingosios savybės. Skaistakalnio gatvės gyvenamieji namai, skaičiuojantys daugiau kaip šimtą metų, taip pat tebeturi išlaikę daug vertingųjų savybių.
Pastatą arba kai kuriuos jo fragmentus pripažinus saugomais, pasak L. Paškevičienės, visi remonto arba rekonstrukcijos darbai turi būti derinami su paveldosaugos specialistais, parengiami atitinkami apskaitos dokumentai.
Be paveldosaugininkų leidimo tokio turto negalima ne tik remontuoti, bet ir parduoti. Jeigu reikalavimų nesilaikoma, gresia baudos.
Anot L. Paškevičienės, jeigu nebūtų taikomos tokios griežtos apsaugos priemonės, ilgainiui nebeliktų nei istorinio užstatymo aukštingumo, nei perimetrinio gatvių užstatymo, o Panevėžys paskęstų architektūriniame chaose.
„Tikrai nėra taip, kad pastato pripažinimas turinčiu vertingųjų savybių užkirstų kelią jį tvarkyti ir prižiūrėti. Žinoma, tai kiek ilgiau užtrunka, tačiau jeigu leistume daryti kas ką nori, labai greitai prarastume paskutinius savo paveldo likučius. Turime išsaugoti, ką vertingo mieste dar turime. Jau ir taip Panevėžys negali pasididžiuoti senamiesčiu, o jeigu neliks ir paskutinių saugomų pastatų, bus visai blogai“, – pabrėžė L. Paškevičienė.
Nekartoti klaidų
L. Paškevičienė pastebi, kad gyventojai, išgirdę, kad jų turtas pripažintas saugotina architektūrine vertybe, reaguoja labai skirtingai: vienus tokia žinia pradžiugina, kitus – papiktina.
O būna ir tokių atvejų, kai savininkai stengiasi išsaugoti seną raudonų plytų mūrą ar išskirtinio grožio medines duris ar kitas pastato dalis, net jei paveldosaugininkai jų nėra pripažinę vertingomis.
„Būna, kad pastatai net nėra saugomi, bet patys savininkai stengiasi išsaugoti jų architektūrinį išskirtinumą, rekonstruodami pastatą samdosi atestuotus projektuotojus. O yra žmonių, kurie bijo žymos, kad pastatas turi vertingųjų savybių. Pavyzdžiui, buvusį Lietuvos pašto pastatą Respublikos gatvėje pripažinus turinčiu saugomų vertybių, jo savininkai siekia, kad pastatas būtų iš naujo vertinamas. Kiek žinau, prašoma šį statinį išbraukti iš vertingųjų savybių turinčių pastatų sąrašo, nors tų saugotinų dalykų ten ir taip nedaug“, – pasakoja L. Paškevičienė.
Savivaldybės atstovės teigimu, tikimasi, kad iki metų pabaigos bus baigti vertinti visi galimai vertingi Panevėžio statiniai.
„Jei patys nesaugosime, ką dar turime, labai daug prarasime. Sunaikinti labai greitai galime. Sovietmečiu buvo šluojamos ir gatvės, ir vertingi pastatai. Negalime leisti kartotis šiai istorijai“, – sako L. Paškevičienė.
A. Makrickas didžiuliu proveržiu įvardija miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos atnaujintą veiklą. G. Kartano nuotr.
Nuo architektų iki archeologų
Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Augustas Makrickas teigia, kad didžiulis proveržis kalbant apie paveldo išsaugojimą Panevėžyje yra po šešerių metų pertraukos vėl savo veiklą pradėjusi miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.
Jos užduotis bus užtikrinti, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektai būtų profesionaliai įvertinti, o jų vertybės – atpažintos, pagrįstos ir apsaugotos.
Naujai sudarytoje taryboje dirbs nuo architektų iki archeologų.
„Panevėžio vystymas remiasi tvaria miesto plėtra, o ši taryba padės derinti kultūros paveldo apsaugą su miesto plėtra. Ypač svarbu ne tik saugoti, bet ir įveiklinti kultūros paveldą, taip stiprinama miesto istorija ir jo unikalumas. Vertinimo taryba sudaryta iš skirtingų sričių specialistų ir ekspertų, ji yra nepriklausoma, taip užkertamas kelias subjektyviems sprendimams dėl kultūros vertybių statuso“, – teigė A. Makrickas.
Turės savo
Panevėžio teritorijoje yra 245 į Kultūros vertybių registrą įrašyti nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, iš kurių dalis – vietinio reikšmingumo.
Iki šiol pastatus vertindavo Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, tačiau dėl didelio jos užimtumo vertinimai užtrukdavo.
„Jei Panevėžio savivaldybėje nėra galimybės įvertinti objektą, pavyzdžiui, trūksta ekspertų, kreipiamės į Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybą. Bet kad nereikėtų laukti, įsteigėme savo, kuri galės veikti efektyviau, susitikti dažniau ir peržiūrėti daugiau klausimų, nes dirbs tik su objektais Panevėžyje“, – sako A. Makrickas.
