Panevėžyje daugėjant negalią turinčių gyventojų, būstų jiems apgyvendinti ieškodama miesto Savivaldybė susidūrė su netikėtais iššūkiais. Panevėžiečiai neskuba Savivaldybei parduoti nei butų, nei namų, o dalis pasiūlytųjų neatitiko nustatytų kriterijų.
Panevėžyje planuojama įkurti apsaugoto būsto statusą turinčius butus ir grupinio gyvenimo namus, kuriuose įsikurtų panevėžiečiai su intelekto ar psichosocialine negalia.
Taip norima sudaryti sąlygas jiems gyventi kiek įmanoma savarankišką gyvenimą bendruomenėje, o ne didelėse globos įstaigose.
Tam Panevėžio savivaldybė planavo nupirkti dvylika butų ir tris namus, tačiau pasibaigus konkursui paaiškėjo, kad pavyks įsigyti geriausiu atveju du butus.
Ir ne todėl, kad išaugusios nekilnojamojo turto kainos, o dėl itin menkos pasiūlos.
Kaip teigė už šiuos pirkimus atsakinga Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausioji eksploatavimo inžinierė Eglė Skujienė, paskelbus konkursą, panevėžiečiai pasiūlė parduoti tris butus, iš jų vienas neatitiko pirkimo sąlygų.
Taip pat Savivaldybei pasiūlyta pirkti vieną namą, bet ir šis pasiūlymas atmestas kaip neatitikęs reikalavimų.
Artimiausiu metu planuojama vėl skelbti konkursus būstams – butams ir namams – pirkti.
Primintų namus
Pasak E. Skujienės, gyventojai dažniausiai siūlo standartinės būklės būstus, tačiau pasitaiko ir mažiau paklausių variantų, pavyzdžiui, aukštesniuose aukštuose esančių butų be lifto, kampinių ar senesnės statybos būstų.
Tačiau Savivaldybė neperka būstų bendrabučiuose ar įrengtų palėpėse arba pusrūsiuose, taip pat šildomų krosnimis ar pastatomais elektriniais šildytuvais. Netinkami ir būstai mediniuose ar karkasiniuose namuose.
Vienas iš reikalavimų, kad kambariai ir virtuvė būtų atskiri.
„Savivaldybė kainą vertina remdamasi nepriklausomų vertintojų nustatyta rinkos verte, o pasiūlymų teikėjai kviečiami į derybas dėl kainos ir kitų sąlygų. Jei siūloma kaina gerokai viršija rinkos vertę, toks pasiūlymas negali būti priimtas“, – kad svarbus ir kainos kriterijus, pabrėžė E. Skujienė.
Skaičiuojama, kad grupinio gyvenimo namų projektas kainuos per 1,5 mln. eurų, o apsaugoto būsto statusą turinčių butų – beveik 1,3 mln. eurų. Didžiąją dalį – 85 proc. – sudaro Europos Sąjungos parama.
Už šias lėšas bus perkami ne tik būstai, bet ir baldai, žmonėms su negalia reikalinga įranga.
Planuojama, kad tokiuose būstuose pirmieji gyventojai galėtų apsigyventi iškart po pirkimo procedūrų ir atlikus kitus administracinius veiksmus.
Socialinių paslaugų poskyrio vedėjos Rasos Urbonavičienės teigimu, šie būstų pirkimai – dalis platesnės socialinės pertvarkos, kuri Lietuvoje bus vykdoma iki 2030 metų.
Jos tikslas – sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi ne didelėse globos įstaigose, o bendruomenėje, aplinkoje, labiau primenančioje namus.
Padės gyventi savarankiškai
Pasak R. Urbonavičienės, Panevėžyje planuojama įsigyti tris gyvenamuosius namus, kuriuose būtų teikiamos trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugos.
Juose galėtų gyventi iki 30 žmonių su negalia.
Šiems padėtų socialiniai darbuotojai ir individualios priežiūros specialistai – jie mokytų tvarkytis buityje, gaminti maistą, apsipirkti, naudotis viešuoju transportu, dalyvauti užimtumo veiklose ir kuo savarankiškiau atlikti kitas kasdienes užduotis.
Grupinio gyvenimo namų gyventojams nuolat būtų teikiama priežiūra ir pagalba.
O daug savarankiškesni negalią turintys asmenys galėtų įsikurti apsaugoto būsto butuose.
Tam Savivaldybė planuoja nupirkti 12-a dviejų kambarių butų, kuriuose apsigyventų 24 suaugę panevėžiečiai, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią.
Tokiuose butuose jie gyventų po du, o socialinio darbuotojo pagalba būtų teikiama pagal poreikį, iki dešimties valandų per savaitę.
Socialiniai darbuotojai šiems gyventojams padėtų spręsti kasdienius klausimus ir stiprintų savarankiškumo įgūdžius.
„Projekto tikslas – skatinti žmonių su negalia savarankiškumą, integraciją į bendruomenę ir orų gyvenimą. Visi žmonės turi turėti galimybę gyventi bendruomenėje, o mūsų pareiga – sudaryti tam sąlygas“, – pabrėžė R. Urbonavičienė.
Pradžia padaryta
Pasak Socialinių paslaugų poskyrio vedėjos, tiek grupinio gyvenimo namai, tiek apsaugoto būsto paslaugos Panevėžyje nebėra naujiena. Tokias paslaugas pirmasis pradėjo teikti nevyriausybinis sektorius. Šiuo metu mieste veikia du grupinio gyvenimo namai ir įrengti du apsaugoto būsto statusą turintys butai.
Tačiau tokių paslaugų paklausa auga.
„Nemaža dalis žmonių, turinčių negalią, šiuo metu gyvena globos namuose, tačiau nuo 2030-ųjų dalis jų, galintys gyventi savarankiškai, turės būti perkelti į mažesnius grupinio gyvenimo namus ar apsaugotus būstus. Visuomenei senstant, įvairių socialinių paslaugų poreikis augs“, – sako R. Urbonavičienė.
Savivaldybės atstovė teigia suprantanti, kad nauji dalykai dažnai visuomenėje atneša nerimo, tačiau patirtis parodė, kad tokia žmonių su negalia integracija – daugiau nei sėkminga.
„Tokie namai veikia jau ne vienerius metus, iš bendruomenės nesame girdėję jokių skundų, atvirkščiai, šia kaimynyste tik džiaugiamasi“, – tvirtina R. Urbonavičienė.
