Panevėžį pasiekus pirmosioms šeimoms iš karo draskomos Ukrainos, darbdaviai dėlioja, kokį pragyvenimo šaltinį jiems galėtų pasiūlyti. Kol kas didžioji dalis siūlomų darbų – nekvalifikuoti ar mažai kvalifikuoti. Pirmuosius ukrainiečius jau įdarbino transporto paslaugas teikianti Panevėžio įmonė.
„Panevėžyje 20 darbdavių pateikė 30 darbo pasiūlymų vairuotojams, statybininkams, pagalbiniams darbininkams maisto ruošimo, taip pat medienos apdirbimo srityje“, – sako Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Anot jos, šiuo metu į tarnybą dar nesikreipė nė vienas pabėgęs nuo karo Ukrainoje. Tačiau vos tik paskelbus, kad laukiama darbo pasiūlymų ukrainiečiams, per kelias kovo dienas atsiliepė keli šimtai šalies darbdavių. Trečdalis iš jų siūlo ne tik darbą, bet ir apgyvendinimą. Sulaukta ir daug skambučių iš įmonių, turinčių partnerius Ukrainoje ir bandančių jų darbuotojus perkelti į Lietuvą.
Daugiausia darbo vietų pasiūlė didieji prekybos tinklai, daugybė viešbučių, restoranų, transporto, gamybos įmonių. Pasak M. Jankauskienės, kol nėra žinomas atvykusiųjų išsilavinimas, darbo vietos susijusios su mažiau kvalifikuotu darbu.
„Į Lietuvą atvyksta daugiau moterų ir vaikų, todėl ne visi darbo pasiūlymai atitiks jų poreikius. Tikėtina, kad daugiausia susidomėjimo sulauks paslaugų, prekybos ir aptarnavimo įmonės“, – mano M. Jankauskienė.
Duotų ir darbo, ir pastogę
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus teigimu, verslas pasiryžęs įdarbinti visus Ukrainos žmonės, kurie yra motyvuoti ir nori dirbti. Panevėžio regione daug rankų trūksta statybų, gamybos, transporto sektoriuose. Verslininkai siūlo ir pastogę, ir pamokyti darbo vietoje. V. Matkevičiaus žiniomis, į Panevėžį atvyksta ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai – teisininkas, kineziterapeutas – jiems bus bandoma ieškoti darbo pagal specialybę ir patirtį.
„Labai sėkmingai jau įdarbinti vairuotojai ukrainiečiai. Darbuotojų laukia mūsų pramonės ir gamybos įmonės, ypač ten, kur juos galima išmokyti vietoje. Verslas pasirengęs pabėgėlius ne tik įdarbinti, bet ir suteikti nemokamą gyvenamąjį būstą, skirti lėšų įsikurti, maitinimui“, – kalbėjo V. Matkevičius.
Nenori būti išlaikytiniais
V. Matkevičiaus teigimu, svarbiausia yra pačių žmonių motyvacija. Pasak verslininkų atstovo, jau dabar matyti, kad ukrainiečiai dėkingi už suteiktą pagalbą ir nenori būti valstybės išlaikytiniais.
„Puikiai suprantame, kad tie žmonės išvargę, jiems reikia atsigauti ir įsikurti, bet po kurio laiko, manau, įsilies į mūsų darbo rinką. Visi ukrainiečiai, su kuriais teko bendrauti, nusiteikę dirbti, neužkrauti savo išlaikymo Lietuvai. Jie nekalba apie pašalpas. Jeigu reikės, nusiteikę susimokėti ir už būstą“, – kalbėjo V. Matkevičius.
Anot direktoriaus, gal kiek sudėtingiau mamoms su mažais vaikais, tačiau Panevėžio savivaldybė rūpinasi, kad vaikai lankytų ugdymo įstaigas ir čia gautų nemokamą maitinimą.
„Teko girdėti ir nuogąstavimų, kad dėl karo pabėgėlių darbo vietos bus atimamos iš vietinių. Galiu patikinti, kad taip tikrai nenutiks. Verslas nesinaudos šiais žmonėmis kaip pigia darbo jėga, mūsų visų tikslas – padėti jiems“, – tvirtino V. Matkevičius.
Laukia ir medikų, ir valytojų
Suteikti darbo siūlosi ne tik verslas, bet ir biudžetinės įstaigos. Respublikinės Panevėžio ligoninės pavaduotojo infrastruktūrai Mindaugo Čipinio teigimu, ligoninė galėtų įdarbinti iki šimto žmonių. Labiausiai jai trūksta valytojų, kiemo ar ūkio darbininkų, o prisikviesti vietos gyventojus sudėtinga.
„Naujų darbo vietų ukrainiečiams nekursime, bet pas mus yra daug darbo nekvalifikuotiems darbuotojams“, – sako pavaduotojas.
Kaip ir visoje Lietuvoje, Panevėžio ligoninei trūksta slaugytojų, jų padėjėjų, gydytojų, tačiau į šias vietas įdarbinti užsieniečius gana sudėtinga. Įgijusieji kvalifikaciją, pavyzdžiui, Ukrainoje, turėtų Lietuvoje baigti išlyginamuosius kursus. Tiesa, Valstybinė kalbos inspekcija pranešė, kad Ukrainos karo pabėgėliams reikalavimas mokėti valstybinę kalbą negalios. Sprendimas paliekamas darbdavių nuožiūrai, ypač srityse, kuriose lietuvių kalbos mokėjimas susijęs su žmonių sveikata ir saugumu.
„Mums dar labai trūksta elektrikų, santechnikų, statybininkų. Manau, dirbant tokį darbą kalba nėra būtina, su pacientais nereikės bendrauti. Čia svarbiausia kokybiškai atlikti darbą. Tačiau medikams yra kitaip. Tikimės, kad Užimtumo tarnyba ar kita institucija organizuos kalbos mokymo kursus, kad šie žmonės galėtų kuo greičiau integruotis į mūsų visuomenę“, – sakė pavaduotojas.
M. Čipinio žiniomis, Panevėžyje yra apsistojęs ukrainietis kineziterapeutas, tačiau kad jį būtų galima įdarbinti, reikalinga bent minimaliai mokėti lietuvių kalbą ir turėti kvalifikaciją įrodančius dokumentus.
„Deja, dabar tokį žmogų galėtume priimti pagalbiniu darbininku ir siųstume persikvalifikuoti. Gal net apmokėtume kvalifikacijos kėlimo studijas“, – svarstė M. Čipinys.
