Po prezidento priesaikos Vyriausybės įgaliojimus grąžinusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikrinasi pasitikėjimą Seime. Kandidatė į premjeres tikina, jog per pastaruosius pusketvirtų metų Seimo nariai galėjo įvertinti, ar ji tinka ministrės pirmininkės pareigoms, ar ne.
Antradienį prasidėjusio Seimo posėdžio metu prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės vadovės I. Šimonytės kandidatūrą į premjeres.
„Teikiu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Ingridos Šimonytės kanddatūrą į Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pareigas“, – tepasakė G. Nausėda.
Prezidentas nepateikė nei motyvų, nei argumentų – toks pristatymas Seimo narių buvo sutiktas triukšmingomis reakcijomis.
„Gerbiami kolegos, kviečiu susikaupti – nepaisant lakoniško pristatymo“, – pastebėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Kaip ir prezidentas, kandidatė į premjeres taip pat tikino neketinanti daugžodžiauti. Anot I. Šimonytės, per šią kadenciją parlamentarai galėjo įvertinti, ar ministrės pirmininkės pareigos yra jai tinkamos.
„Turbūt jau būtų šiek tiek komiška man prisistatinėti, tarsi aš pretenduočiau į šias pareigas 2020 m. pabaigoje po Seimo rinkimų, turint mintyje, kad Lietuvos Respublikos Seimo eiliniai rinkimai bus po trijų mėnesių ir naujo ministro pirmininko kandidatūros teikimas yra susijęs iš esmės su įgaliojimų grąžinimu, numatytu pagal Konstituciją dėl prezidento priesaikos. Tai aš labai ilgai nekalbėsiu. Mieliau atsakysiu į jūsų klausimus“, – iš parlamento tribūnos kalbėjo I. Šimonytė.
„Daugiau nei tris su puse metų šias pareigas einu. Tai, manau, jau turėjote progą turėti nuomonę apie tai, kiek aš šioms pareigoms tinku ar netinku“, – tikino ji.
I. Šimonytė parlamentarams priminė, jog spalį laukia eiliniai Seimo rinkimai. Todėl politikė likusiai Ministrų kabineto kadencijai kelia pagrindinį tikslą – užbaigti Vyriausybės darbus.
„Dabar pagrindiniai dalykai, kurie dar turi būti padaryti iki kadencijos pabaigos, yra susiję su praktiniu įgyvendinimu – tiek nacionalinio švietimo susitarimo (…), tiek krašto apsaugos finansavimo stiprinimo“, – dėstė kandidatė į premjeres.
„Ir energetikos srityje esminis darbas, kuris bus visiškai baigtas 2025 m. vasarį, tačiau procesas turi dvi stadijas ir viena iš jų vyks artimiausiu metu – būtent Lietuvos ir Baltijos šalių atsijungimas nuo sovietinės BRELL sistemos ir atitinkamai pasirengimas nuo vasario 5 d. tapti kontinentinės Europos tinklų sudėtine dalimi“, – pažymėjo ji.
„Visus šiuos darbus planuojame atlikti ir pabaigti. Todėl kažkokių didelių ambicijų čia pristatinėti neketinu“, – pridūrė I. Šimonytė.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
