Nemaža teritorija Panevėžio centre, tarp Laisvės aikštės ir J. Basanavičiaus gatvės, per trejus artimiausius metus turėtų gerokai pasikeisti. Senajai autobusų stočiai ir jos prieigoms sutvarkyti rengiamasi prašyti beveik 4 mln. eurų Europos Sąjungos paramos.
Nemaža teritorija Panevėžio centre, tarp Laisvės aikštės ir J. Basanavičiaus gatvės, per trejus artimiausius metus turėtų gerokai pasikeisti.
Savanorių aikštėje, Ukmergės ir V. Kudirkos gatvėse planuojama tiesti pėsčiųjų ir dviračių takus, statyti suoliukus poilsiui, sodinti želdynus, įrengti modernų apšvietimą.
Permainos žadamos ir Savanorių aikštės vaiduokliui – privataus geltonplyčio, beveik šimtamečio namuko savininkai tvirtina su architektais ieškantys sprendimų, kaip jį rekonstruoti.
Ledai pajudės
Artimiausiame Panevėžio savivaldybės Tarybos posėdyje politikų bus prašoma pritarti senosios miesto autobusų stoties ir jos prieigų sutvarkymui.
Skaičiuojama, kad atnaujinti senąją miesto dalį tarp Laisvės aikštės ir J. Basanavičiaus gatvės, gali kainuoti preliminariai apie keturis milijonus eurų.
Savivaldybės Investicinių projektų skyriaus vedėja Lina Bareikienė teigė, jog tvarkyti Savanorių aikštę, Ukmergės ir V. Kudirkos gatves imamasi pasistačius naują, modernią, miesto veidą iš dalies pakeitusią autobusų stotį.
Dar ją projektuojant jau buvo numatyta rekonstruoti ir senosios stoties pastatą, perono vietoje įrengti skverą bei sutvarkyti prieigas.
„Yra netgi parengtas Ukmergės, V. Kudirkos gatvių ir Savanorių aikštės sutvarkymo techninis projektas. Tiesa, specialistai turės jį kiek pakoreguoti, tačiau naujo projekto nereikės“, – teigė Investicinių projektų skyriaus vedėja.
Pasak jos, esant techniniam projektui, itin spartėja centrinės miesto dalies tvarkymo eiga.
Tikisi keturių milijonų
Tarybos nariams pritarus šiems darbams, Centrinei projektų valdymo agentūrai bus teikiama paraiška finansavimui gauti.
Senosios autobusų stoties ir jos prieigoms sutvarkyti iš ES finansinių fondų tikimasi 3,5 milijono eurų.
Tai – 85 proc. projekto vertės. Savivaldybė prisidėtų 618 tūkstančių eurų.
„Tai preliminari darbų kaina. Skelbiant viešųjų pirkimų konkursus, kaina gali kisti“, – patikslino L. Bareikienė.
Tikimybę gauti ES finansinių fondų lėšų, pasak vedėjos, didina tai, kad šis projektas įtrauktas į Panevėžio apskrities merų pasirašytą Panevėžio regiono plėtros planą.
Sutvarkytos erdvės – po trejų metų
Centrinei projektų valdymo agentūrai pritarus ir Panevėžį pasiekus europinėms investicijoms, pirmiausia būtų koreguojamas šiems darbams atlikti jau parengtas techninis projektas, po to skelbiami viešųjų pirkimų konkursai ieškant rangovų.
Patys statybos darbai ilgai užsitęsti neturėtų – Ukmergės gatvė nuo Laisvės aikštės iki J. Basanavičiaus gatvės, V. Kudirkos gatvė bei Savanorių aikštė turėtų būti atnaujintos iki 2028-ųjų pabaigos.
Už kiek daugiau nei keturis milijonus eurų numatoma keisti gatvių dangas, įrengti pėsčiųjų bei dviračių takus, modernizuoti apšvietimo sistemą, pastatyti suoliukų, šiukšliadėžių, pasodinti želdinių, moderniai sutvarkyti aplinką.
Centro vaiduokliui ieško pirkėjų
Numatytoje tvarkyti miesto dalyje yra skaudulys – senosios stoties pašonėje stūksantis privatus begriūvantis geltonplytis pastatas.
Jo teritorija aptverta gelžbetonio tvora.
Šį namą maždaug prieš pusantrų metų įsigijo nekilnojamojo turto valdymo grupė „Rentau“.
Kiek didesnis nei 50-ies kv. m pastatas su 3,1 aro žemės jau pusmetį pardavinėjamas už 165 tūkst. eurų.
„Rentau“ savininkas bei vadovas Marijus Braška pasakoja, jog šis 1932 metais pradėtas statyti pastatas, tikėtina, turėjęs tapti gyvenamuoju namu, taip ir nebuvo užbaigtas. Bent jau taip byloja Registrų centro duomenys, nors vyresnės kartos panevėžiečiai mena jį vis dėlto buvus apgyvendintą.
Kranto gatvėje augęs, pieš keletą dienų 85-metį paminėjęs Vytautas Vitkauskas „Sekundę“ patikino, kad buvo laikai, kai minimas namas Savanorių aikštėje apleistas nestovėjo.
„Turiu Smetonos laikų to namo nuotrauką su užrašu „Valgykla“. Noriu tikėti, kad valgykla tame name tikrai veikė“, – teigė Panevėžio senbuvis.
V. Vitkauskas patikino, kad prieš daugybę metų netgi yra svečiavęsis to namo antrame aukšte, lankė ten gyvenusius pažįstamus.
„Bet tai buvo taip seniai, kad nesistebiu, jog niekas nebeatsimena namą buvus gyvenamą, o tik apleistą“, – sakė panevėžietis.
Dabar šis pastatas, pasak M. Braškos, jau turi bent kelis potencialius pirkėjus, kurie šiuo metu tariasi su architektais, ieškodami sprendimų, kuo jis galėtų tapti.
„Tą patį darau ir aš. Todėl parduodamo pastato kainos nenuleidžiu. Jei jo nenupirks, tikrai jį prikelsime ir įveiklinsime. Sutvarkius miesto teritoriją, kuriame dabar jis stovi, tvarkingas bus ir pats pastatas“, – patikino M. Braška.
Paštą pavers daugiabučiu
Drauge su kitais nekilnojamojo turto vystytojais iš esmės atnaujinusi Stoties gatvėje buvusio buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato patalpas, Kranto gatvėje buvusią Elektrotechnikos gamyklą pavertusi loftais, šiuo metu „Rentau“ planuoja buvusio centrinio miesto pašto pastato Respublikos gatvėje rekonstrukciją.
M. Braškos teigimu, pašto virsmas į daugiabutį galėjo prasidėti daug anksčiau, jei šis pastatas nebūtų pripažintas kultūros paveldo vertybe. Dabar gi prieš imdamiesi projektavimo darbų, paveldosaugininkai privalėjo jį įdėmiai apžiūrėti. Pavyzdžiui, ieškant vertę turinčių plytų, teko gremžti ir dalies pastato tinką.
„Po tinku nieko vertingo nerasta, vertingu pripažintas tik fasadas. Kad jis vertingas, pripažįstame ir mes“, – patikino M. Braška.
Panevėžyje duris atvėrus naujajai autobusų stočiai, daromi žingsniai tvarkyti centrinę Panevėžio dalį nuo Laisvės aikštės iki J. Basanavičiaus gatvės. P. Židonio nuotraukos
Į centrinės miesto dalies sutvarkymą planuojama investuoti preliminariai apie keturis milijonus eurų.
Šios griuvenos stoties pašonėje savininkai tvirtina, jog su architektais ieškoma sprendimų, kaip šį beveik 100-ametį senolį rekonstruoti.
