Nors Panevėžio apskrityje bendras sergamumas gripu, COVID-19 ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis antrąją šių metų savaitę buvo mažiausias šalyje, panevėžiečių tai neguodžia.
Lyginant su gruodžiu, sergančiųjų gretos išaugusios trigubai, o dalis dėl komplikacijų jau gydomi ir ligoninėje.
Vienas užkrėtė visus dvylika
Panevėžio poliklinikos Šeimos medicinos skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė teigia, kad pastaruoju metu stebimas sergamumo augimas, o dažniau serga jaunesni žmonės.
„Palyginus gruodį su sausiu, sergančiųjų dabar yra tris kartus daugiau, todėl medikų krūviai tikrai dideli“, – sako N. Marčiulionienė.
Pasak jos, virusas dažnai plinta žmonėms susibūrus, pavyzdžiui, per šeimos susitikimus.
Pasitaikė ir toks atvejis, kai vienas gripu sirgęs žmogus užkrėtė net 12 kartu su juo buvusių giminaičių.
„Jei žmogus kosėja ar karščiuoja, net ir nestipriai, jis turėtų saugoti kitus, kad jų neužkrėstų, o ne sėdėti prie stalo ir kosėti“, – pabrėžia medikė.
Pajutus peršalimo simptomus, ji pataria, jei yra galimybė, dirbti iš namų. Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams rekomenduojama su gydytojais susisiekti telefonu, nes tokie asmenys infekcijomis užsikrečia lengviau nei sveiki, o apsilankymas poliklinikoje, kur daug sergančiųjų, gali būti pavojingas.
Kovido atvejų, pasak N. Marčiulionienės, šiuo metu nustatoma stabiliai, tačiau jų nėra daug.
Įveikia antivirusiniai vaistai
Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos vyriausioji gydytoja Neringa Šinkūnienė sako, kad, palyginti su gruodžiu, sergančiųjų gripu rajone kaip tik sumažėjo, nors ir nežymiai.
Pasak jos, kiekvienam pacientui, į polikliniką atvykusiam dėl peršalimo simptomų, atliekamas testas, o jų rezultatai rodo, kad šiuo metu vyrauja A tipo gripas.
Sausį iš 192 atliktų testų 22 proc. buvo teigiami A tipo gripo, o gruodį iš panašaus skaičiaus testų tokių buvo 25 proc.
Kovidas gruodį nustatytas 5 proc. tirtųjų, o sausį – 1 proc.
„Palyginus su gruodžio antrąja puse, kai buvo šventės, nesakyčiau, kad dabar ligonių būtų padaugėję“, – teigia N. Šinkūnienė.
Maždaug vienam procentui gripu sergančių pacientų nustatomos komplikacijos – dažniausiai bronchitas ar pneumonija, tačiau tokių sunkių atvejų, kad reikėtų gydyti ligoninėje, šiuo metu rajono poliklinikoje nefiksuota.
„Liga labai gerai pasiduoda gydymui antivirusiniais vaistais“, – sako N. Šinkūnienė.
Pasak jos, A tipo gripas itin užkrečiamas, todėl dažnai serga ištisos šeimos ar kolektyvai. Jei suserga vienas darbuotojas, neretai netrukus į patalą liga paguldo ir kitus, taip pat virusą iš savo kolektyvų namo parsineša vaikai.
Ligoninėje – parklupdytieji ir kovido, ir gripo
Respublikinėje Panevėžio ligoninėje šiuo metu gydomi šeši COVID-19 sergantys pacientai ir apie dešimt susirgusiųjų gripu.
Šie skaičiai nuolat kinta – vieni pacientai paguldomi, kiti išrašomi.
Pasak ligoninės komunikacijos specialistės Vaidos Karalevičienės, šiuo metu sunkių komplikacijų nefiksuojama, taip pat nėra registruota ir mirčių.
Mažiausias sergamumas Panevėžio regione
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, antrąją šių metų savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 rodiklis šalyje siekė 892,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Pirmąją metų savaitę jis buvo šiek tiek mažesnis – 831,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumas išliko Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.
Pagal NVSC turimą statistiką, susirgimų gripu ir COVID-19 liga skaičius sumažėjo, tačiau padaugėjo sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
Visgi kol kas nė vienoje šalies savivaldybėje nėra pasiektas epidemijos lygis.
Nepasiskiepijusieji neatsilaikė
Antrąją metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 195 asmenys, dėl kovido – 19.
Dėl šių ligų 14 asmenų buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose.
Vien per antrą sausio savaitę Lietuvoje registruoti 8 mirties nuo gripo atvejai.
Šie pacientai buvo vyresni nei 60 metų, visi turėjo lėtinių ligų, buvo nepasiskiepiję. Iš viso šį sezoną gripas Lietuvoje nusinešė jau 18-iolika gyvybių.
Dar du žmonės antrą sausio savaitę mirė nuo COVID-19 (iš viso šį sezoną 31). Vienas buvo 40–49 m., kitas – vyresnis nei 90 m., abu turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepiję.
Šaltų orų bijo ir virusai
Panevėžio savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjas Mindaugas Burba pažymi: gruodį, ypač praėjusių metų pabaigoje, ir pirmąją sausio savaitę sergamumas gripu mieste augo, tačiau ne taip smarkiai, kaip kitose savivaldybėse.
„Kai kitose savivaldybėje jau buvo fiksuota 2000 atvejų 100 tūkst. gyventojų, pas mus buvo apie 500 atvejų“, – sako M. Burba.
Pasak M. Burbos, Panevėžyje antrąją metų savaitę 100 tūkst. gyventojų teko 508-i sergantieji gripu, kovidu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
Iš jų kovido vos 7 atvejai, gripo – 141.
„Galima konstatuoti, kad Panevėžyje sergamumas stabilizavosi“, – teigia Savivaldybės atstovas.
Pasak M. Burbos, tiek mieste, tiek visoje šalyje, šį sezoną gripas puolė anksčiau nei įprastai.
„Ar išvengsime epidemijos, tikrai negalėčiau pasakyti, nes jos dažniausiai būdavo skelbiamos sausio–vasario mėnesiais. Dar reikėtų sulaukti vasario. Viskas priklausys ir nuo to, kokie bus orai“, – mano Savivaldybės gydytojas.
Pasak jo, dabartiniai šalti orai nėra palankūs plisti virusams.
