Dėl teisės matyti besikaunantis panevėžietis politikas siekia, kad parduotuvėse atsirastų viešai prieinamų didinamųjų stiklų smulkiai surašytoms prekių etiketėms perskaityti. Prekybininkai tokios priemonės nauda abejoja, tačiau silpnaregiai mato didelį privalumą.
Ar jums yra tekę prekybos centre vargti bandant perskaityti prekės etiketėje smulkiomis raidelėmis surašytą informaciją?
Panevėžio savivaldybės tarybos narys Arnas Simėnas neabejoja: į tokią keblią padėtį pakliūna daugelis.
Politikas jau bene septynetą metų bando pasiekti, kad Seimas teisės aktais įpareigotų prekybininkus parduotuvių matomose vietose įrengti didinamuosius stiklus, lupas.
A. Simėnas įsitikinęs: šiuo metu prekybos centruose esančiais kainų skenavimo įrenginiais naudojasi turbūt kas dešimtas pirkėjas, o su didinamaisiais stiklais etiketes skaitytų dauguma.
„Dabar daugybė pirkėjų iš savo terbų terbelių traukia lupas, kad perskaitytų, kas surašyta etiketėse.
Nors nesu silpnaregis, bet ir pačiam jos reikia. Bet kodėl aš, eidamas į parduotuvę, turiu pasiimti lupą ar akinius? Tai prekybos centras turėtų būti suinteresuotas padėti man apsipirkti“, – sako panevėžietis.
Pateikė rekomendacijų sąrašą
Dėl galimybės papildyti teisės aktus įpareigojimu prekybos vietose įrengti didinamuosius stiklus, A. Simėnas dar 2017-aisiais kreipėsi į Neįgaliųjų reikalų departamentą.
„Kiekviename didesniame prekybos centre yra kontrolinės svarstyklės, barkodo skaitytuvas, kad galėtumėm sužinoti prekės kainą. Visa tai – vartotojo, pirkėjo patogumui.
Kodėl gi žmonių patogumui prie abiejų stelažo pusių nepritvirtinus po didinamąjį stiklą, kad žmogus galėtų perskaityti tekstą ant prekės pakuotės? Tas pat turėtų būti ir vaistinėse, galbūt dar kitur, kur reikalingą informaciją vartotojas galėtų be vargo perskaityti“, – siūlė A. Simėnas.
Neįgaliųjų reikalų departamentas dėl prekybos įmonių aplinkos prieinamumo kreipėsi į Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmus, Lietuvos prekybos įmonių asociaciją. Tarp 10-ies verslui pateiktų rekomendacijų buvo ir siūlymas apsvarstyti galimybę klientų patogumui šalia lentynų pritvirtinti didinamuosius stiklus ar panašius prietaisus, reikalingus smulkiems užrašams ant prekių pakuočių perskaityti.
Visgi tai tebuvo prekybininkams įgyvendinti neprivaloma rekomendacija.
Geros valios nepakako
Panevėžietis pasakoja kreipęsis ir į Vartotojų teisių gynimo tarnybą.
„Man atsakė maždaug: „O! Kaip tik apie tai galvojome, nuo kitų metų!“ Nuo pažado praėjo jau ketveri. O gal ir daugiau“, – pamena pašnekovas.
Tą patį pasiūlymą jis pateikęs ir tuomečiam Seimo nariui Justui Džiugeliui, taip pat Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai.
„Visų atsakymuose akcentuojama verslininkų gera valia. Manau, tai niekuo nepateisinamas atsirašinėjimas. Juolab su vienu iš prekybos tinklų vadovų teko ta tema kalbėti. Pasiūliau būti pažangesniam už kitus, sudaryti sąlygas laisvai perskaityti tekstus ant pakuočių. Sulaukiau retoriško „ar aš kvailys?“ Visi piliečiai turi teisę žinoti, kokią prekę perka, kokią paslaugą gauna, tam yra Vartotojų teisių įstatymas ir kiti teisiniai aktai. Matyt, jų nepakanka“, – sako dėl teisės matyti kovojantis A. Simėnas.
Rankų nenuleis
A. Simėno nuomone, tvarką, įpareigojančią prekybininkus parūpinti prekybos vietose didinamuosius stiklus, turėtų parengti ministerijos ar Neįgaliųjų reikalų departamentas, o tvirtinti Seimas.
Panevėžio politikas abejoja, ar tokia naujovė būtų nepakeliama finansinė našta verslui, tačiau įsitikinęs, kad pirkėjui būtų naudinga turėti galimybę parduotuvėje išvysti, kas smulkiai surašyta prekės etiketėje, neretai sunkiai įskaitomoje net ir gerai matančiajam.
„Jei abejočiau dėl tokios idėjos reikalingumo, sakyčiau, nenorit – nereikia. Bet šį kartą – reikia“, – nuleisti rankų neketina A. Simėnas.
Reikalavimų jau pakanka
Dvi dešimtis Lietuvoje registruotų lietuviško ir užsienio kapitalo mažmeninės prekybos įmonių, tarp jų ir didžiųjų prekybos centrų, vienijančios Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė teigia šia idėja pasidalinsianti su asociacijos nariais.
„Gal kas nors ja susidomės ir konkurencinėje kovoje pasirodys vartotojui dar patrauklesni“, – svarsto vadovė.
Tačiau ji sako abejojanti, ar būtų prasminga verslą įpareigoti tą padaryti.
„Kiekvienas toks reikalavimas išvirsta į kaštus, o kaštai yra savikainos dalis. Neaišku, ar tikrai pirkėjai apsidžiaugtų, jei visur atsirastų tos lupos, bet kartu jų atsiradimas išvirstų į įmonės kaštus“, – mano R. Vainienė.
Be to, ji atkreipia dėmesį, jog didelę dalį verslų paveiks visoje Europos Sąjungoje tuo pačiu metu, nuo birželio 28-osios, įsigaliosianti Europos prieinamumo direktyva.
Ji įpareigoja visus rinkos dalyvius, vykdančius prekybą, sudaryti sąlygas pirkėjui gauti informaciją ne vienu būdu, pavyzdžiui, ne tik pamatyti, bet ir išgirsti.
„Prieinamumo direktyva netrukus įsigalios ir pakeis asmenų, kurie negali dabar būti tinkamai informuoti, padėtį. Sakyčiau, dabartiniame etape to tikrai pakanka. Kalbėti, kad kiekvienoje lentynoje privalomai būtų dar ir po lupą, manyčiau, būtų neproporcinga“, – mano R. Vainienė.
Palikti spręsti verslui
Prekybininkų atstovė sutinka, kad daugėjant informacijos, kuri privalo būti pateikta etiketėse, jos įskaitomumo problema darosi vis aktualesnė.
Visgi, svarsto R. Vainienė, didinamojo stiklo atsiradimas prekyvietėse ne visiems pirkėjams būtų patrauklus.
Tokia priemonė gali pasirodyti gana archajiška, kai kiekvieno kišenėje yra fotografuojantis ir vaizdą didinantis mobilusis telefonas.
„Sakyčiau, reikia labai rimtai pasverti tokios idėjos pliusus ir minusus, bet kol kas aš matau daugiau minusų. Turėtų būti palikta patiems prekybininkams spręsti, kokių priemonių imtis, kad pas juos apsipirkti būtų dar patogiau. Galbūt skyriuje, kuriame prekių etiketės surašytos labai smulkiai, tarkim, kaip lūpų dažų, tokia lupa reikalinga, jei pirkėjams nuolat kyla klausimų ir prašo pardavėjų padėti perskaityti etiketes“, – svarsto R. Vainienė.
Anot jos, prekybininkai labai gerai pažįsta savo pirkėją – atlieka nuomonės tyrimus, stebi lojalumo kortelių informaciją – ir daro viską, kad kuo labiau jam įsiteiktų.
„Niekam nereikia nepatenkintų klientų, trukdančių pardavėjus, kurie ir taip labai daug užduočių atlieka“, – sako asociacijos vadovė.
Telefonas lupos neatstoja
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Panevėžio miesto ir rajono filialo pirmininko Jurmanto Maselio nuomone, argumentas, jog šiame technologijų amžiuje didinamąjį stiklą atstoja mobilusis telefonas, nėra teisingas.
„Ne visi vyresnio amžiaus žmonės naudojasi išmaniaisiais telefonais, todėl negali nusifotografuoti etiketės. Jie įpratę naudotis didinamuoju stiklu. Ir dabar ant mano stalo didinamasis stiklas. Nors ir turiu telefoną, lupa naudotis daug patogiau ir greičiau – pridedi prie teksto ir viskas. Didinamieji stiklai parduotuvėse pagelbėtų apsiperkant ne tik silpnaregiams“, – Panevėžio politiko idėją palaiko J. Maselis.
