Visoms tautoms glėbį atvėręs Panevėžys neliko nepastebėtas – miestas už Lietuvos vardo garsinimą apdovanotas „Auksine krivūle“.
Miestų partnerių delegacijos atvyko ir Panevėžio gimtadienio šventę. U. Mikaliūno nuotr.
Sumanymas pasiteisino
Regis, dar taip neseniai tapęs Lietuvos kultūros sostine Panevėžys kvietė į pirmuosius renginius, pažindino miesto gyventojus ir svečius su visų metų programa ir pristatė visuomenei svarbiausią sumanymą – Lietuvos kultūros sostinės metus skirti pasaulio tautoms bei skirtingoms kultūroms.
Kultūros sostinės renginių atidaryme Laisvės aikštėje buvo surengta įspūdinga šventė su neoninėmis instaliacijomis, šviečiančiais medžiais, muzika, mimais, fejerverkais. Nuo tos dienos Panevėžys tapo kultūrų sankirtos miestu.
Sumanymas pasiteisino: panevėžiečiai susipažino su įvairių šalių muzikantais, aktoriais, dainininkais, skulptoriais ir kitais menininkais bei jų darbais, daug sužinojo apie kitų kraštų papročius, tradicijas, istoriją.
Visoms tautoms glėbį atvėręs Panevėžys neliko nepastebėtas – miestas už prasmingą veiklą buvo įvertintas. Aukštaitijos sostinei teko Užsienio reikalų ministerijos skiriama „Auksinė krivūlė“ už Lietuvos vardo garsinimą, už sėkmingą bendradarbiavimą su užsienio šalių ambasadomis bei institucijomis, įgyvendinant Lietuvos kultūros sostinės projekto „Kultūrų sankirtos“ dalį.
„Auksinė krivūlė teikiama švenčiant Vietos savivaldos dieną “ jau devintus metus.
Proga įvertinti patiems
„Panevėžiečiams suteikta puiki proga įvertinti, tarsi iš naujo pamatyti savo miestą, juk Panevėžys ir iki tol buvo kultūringas ir unikalus. Tik mes patys dažnai nevertiname to, ką turime, manydami, kad kitur ir geriau, ir gražiau.
O iš įvairių kraštų atvykusieji žavėjosi Panevėžiu, gyrė jį, sakė, koks miestas jaukus, kompaktiškas, patogus gyventi, jame vyksta įdomūs renginiai, prasmingi simpoziumai, festivaliai“, – sako miesto Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė.
Nors sumanymas dėmesį skirti kitoms kultūroms iš pradžių ne visiems patiko, tačiau, pasirodė, dirbta ne veltui. Kaip teigia L. Krasauskienė: „Per kitus mes geriau pažinome ir save.“
Projekto rengėjai kiekvieną mėnesį paskyrė vis kitos šalies tradicijoms, papročiams pristatyti. Sausis ir vasaris buvo skirti Kinijai ir Japonijai, kovas Prancūzijai, balandį susipažinta su danų, o gegužę – norvegų ir švedų menu.
Vasarą dėmesys buvo skiriamas Lietuvai, Latvijai, Estijai, Lotynų Amerikos šalims, Ispanijai bei Portugalijai, ruduo – slavams ir germanams.
Iš visų ambasadų
Kiekvieną mėnesį vykstant gausybei renginių, jų organizatoriams teko bendrauti ir su įvairių valstybių ambasadomis, jų darbuotojais.
Kaip teigia L. Krasauskienė, daugelio valstybių ambasados tiesiogiai įsiliejo į kultūros sostinės projektą, padėjo užmegzti ryšius, rekomendavo, patarė.
Ambasadų darbuotojai lankėsi Panevėžyje, kai kurie jų, pavyzdžiui, Švedijos ambasadorė Cecilija Rutstriom-Ruin – pirmą kartą. Ambasadorė susipažino su
Panevėžiu, susitiko su miesto vadovais, dalyvavo G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje surengtos fotografijų parodos „Šeimos vaidmuo Švedijoje“ atidaryme, pasakojo apie Švedijos socialinę politiką.
Panevėžiečiams teko bendrauti su Prancūzijos, Ispanijos, Japonijos, Rumunijos, kitų valstybių ambasadomis, jų rekomenduotomis institucijomis.
Surengta daug parodų, festivalių, ypatingo dėmesio sulaukė populiarus tarptautinis keramikų simpoziumas, naujas tarptautinis stiklo simpoziumas „Glassjazz“, sujungęs garsių stiklo menininkų vakarus su džiazo muzika.
Su miestais partneriais
Panevėžys tarp savo draugų turi nemažai kaimyninėse ir tolimesnėse valstybėse esančių miestų partnerių. Šie miestai taip pat gana aktyviai įsitraukė į Lietuvos kultūros sostinės gyvenimą.
Kaip teigia miesto Savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vedėja Vilma Kučytė, ir šiuo metu panevėžiečiai gali susipažinti su dviejose parodose eksponuojamų
menininkų iš miesto partnerio Guso (Olandija) darbų paroda.
Panevėžys su šiuo miestu bendradarbiavimo sutartį pasirašė dar 1993 metais ir iki šiol nuolat palaiko ryšį.
Spalio pabaigoje panevėžiečiai galės stebėti aktorių iš kito miesto partnerio – Liuneno (Vokietija) – pasirodymą. Žiūrovų dėmesiui J. Miltinio dramos teatre bus pateiktas garsiojo J. V. Gėtės kūrinys „Faustas“.
Liunenas – kultūros miestas, garsėjantis teatrais, kultūros ir švietimo įstaigomis, kino festivaliais, tradicinių kultūros, sporto, meno švenčių ir renginių gausa. Panevėžys su šiuo miestu bendrauja beveik 25 metus. Menininkai iš Liuneno dalyvavo ir Panevėžyje vykusiame kino festivalyje.
Parodos, koncertai, susitikimai
Dar vienas Panevėžio partneris – Gabrovas, geografinis Bulgarijos centras, taip pat neliko Lietuvos kultūros sostinės renginių nuošalyje. Šio miesto menininkai Panevėžyje buvo surengę karikatūrų parodą, dalyvavo lėlių teatrų festivalyje, iš Gabrovo atvykusi dailininkė mokė piešti ant šilko.
Miesto partnerio iš Rusijos, Mytiščių, atstovai dalyvavo lėlių teatro festivalyje, Fotografijos galerijoje buvo surengta šio miesto menininkų darbų paroda.
Mytiščiai – Maskvos srities rajono centras, sudėtinė Maskvos megapolio dalis, vienas labiausiai išplėtotų regionų. Bendradarbiavimo sutartis su Panevėžiu pasirašyta 2001 metais.
V. Kučytė prisimena dar vieną miesto partnerį – Liubliną (Lenkija). Svečiai iš Liublino dalyvavo Panevėžio gimtadienio šventėje, buvo surengę fotografijų parodą. Liublinas garsėja kaip teatrų miestas, kasmet rengiama daug kultūrinių renginių.
Daugpilis, antras pagal dydį Latvijos miestas, taip pat Panevėžio partneris. Miestas yra Rytų Latvijos kultūros centras, čia rengiama daug parodų, menininkų susitikimų, veikia ledo rūmai. Menininkai iš Daugpilio taip pat dalyvavo Panevėžio – Lietuvos kultūros sostinės – renginiuose.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
